Atmintis


Eduardo Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašas“ Eduardo Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“, saugomą Rusijos mokslų akademijos archyvo Sankt Peterburgo filiale, Prano Vaičaičio bio­grafai žino, tačiau jis nėra ištirtas. Detaliau neanalizuotas ir E. Volterio palikimas, liudijantis jo glaudų įvairių sričių bendravimą su lietuvių kultūros ir politikos veikėjais iki 1918 m. Juoba kad jis 1904–1917 m. ėjo ir lietuviškų knygų cenzoriaus pareigas, palaiminęs anuomet taip reikalingų scenos veikalų ir ...


Vytautas Landsbergis. Apie

2016-09-27 23:06:55

  Siuita g-moll   Idėja dėl pavadinimo Feisai pobūvio broliams. (Pagal Pivošą). Kažin, ar išeitų tokia knygelė? Veikiau ne. Po vieną jie šoka geriau. Kupeta bus tiktai kupeta. Sąnašos vartomos kaipo sąšlavos. O reiktų matyti feismosą.   Pavargusio vėjo vargai Vėjas nešė lapus kol apsinešė pats kaip žmogus nelaimingas. Beje.   Vėjas buvo aistringas deja apsinešęs nusėdo į bėdą. Vis dėlto bent į ką. Todėl tarstelkim je.   Sapnas Senoji sodyba. Sodas...


Legendinis pastatas Neva tą popietę mane pasitiko nedraugiškai. Ant tilto pakilo didelis vėjas, sulaužė lietsargį ir įmetė į upę, nuplėšė apsiaustą nuo lietaus ir sviedė bangoms, na, o paskui, lyg dar to būtų negana, atvarė debesį, ir šis gerai mane palaistė. Skubu į Sankt Peterburgo universitetą Vasilijaus saloje. O čia piktas budėtojas neįleidžia, nėra leidimo, muziejus uždarytas, žurnalisto pažymėjimas jį dar labiau įsiutina, nežino jis tokios sąjungos ir apskritai tokios Lietuvos. Nesiginči...


Pirmoji nesėkmė Kelionei į Krokuvą šių metų balandį pasirengiau labai gerai. Savas miestas – teko ne kartą čia pabuvoti ir net ilgėliau pagyventi. Savaitės pakaks ir Vytautui, ir archyvams, ir dėl įvairių priežasčių neaplankytam Tado Kosciuškos kalnui, juolab kad gyvensiu architektų rajone – Zwierzyniece (Žvėryne), o ten per mišką jis visai netoli. Pirmiausia gerai nufotografuosiu Žalgirio paminklą Jano Mateikos aikštėje, kur ant žirgo puikuojasi karalius Jogaila, o priekyje stovi ant kalavijo ...


Vartant dienoraštį, 1996 metų liepa Po tvankios dienos kieme sėdime trise. Nora vėl įpila arbatos, o Krzysiaus (Krzysztofas Droba, lenkų muzikologas, liepos 25 d. švęsiantis 70-metį, –­ E. G.) improvizuojama šneka artėja prie kažko, kas šį vakarą taps svarbiausiu personažu arba pasakojimo primadona. Ir štai ji – Wanda Bacewicz. Taip, ketvirtoji toje šeimoje. „Nepanorėjusi likti brolių ir sesers šešėlyje?“ – įsiterpiu lyg tarp kitko nejučia suteikdamas atspirties tašką tolesniam pasakojimu...


Magdalena Grochowska. Svetimas

2016-07-06 19:35:09

Liepos 27 d. minėsime Jerzio Giedroyco (Jurgio Giedraičio) 110-ąsias gimimo metines. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (MELC) dar šią vasarą išleis solidžią Magdalenos Grochowskos knygą „Jerzy Giedroycas“. Tai išsami šio iškilaus Lietuvos kunigaikščių Giedraičių palikuonio biografija, jo Paryžiuje pusę amžiaus leisto įtakingo kultūros bei politikos mėnraščio „Kultura“ ir jo įsteigto bei vadovauto Literatūros instituto istorija. Spausdiname knygos fragmentą.   Kai kuriose nuotrauko...


Birželio 24 d. – Jano Čečioto 220-osios gimimo metinės Jubiliejiniai metai Vienas po kito tai Baltarusijoje, tai Lenkijoje bus prisimenami asmenys, XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais mokęsi Vilniaus universitete, vienoje garsiausių tuo metu aukštųjų mokyklų Europoje. Šioje jubiliejų grandinėje nelieka nuošalyje ir universitete studijavę lietuviai. Nesigilindama į faktografiją, kuri kultūros istorikui puikiai žinoma, priminsiu, kad 1822 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje buvo išleistas pirmasis A...


Autorius vaizdžiai, be patoso aprašo kautynes Kursko–Oriolo lauke, Klaipėdos krašte ir Kurše (Latvija). Gausi netikėtumų ir karo pabaiga, kuria ir baigsime šių atsiminimų ištraukas.   XVII. Kurše. 1945-ieji metai 1945 metais gegužės 1-osios rytą mū­sų pasveikinti atvyko lauko virtuvė. Prie kuopos vado žeminės buvo geriausia uždanga pamaitinti balanda. Vokiečiai tą vietą pastebėjo ir mus „pavaišino“ stipria artilerijos...


III. Pabradės poligone 1941 metų pavasarį mūsų batalionas apleido Obelius. Vietinių gyventojų palydėti ir apverkti pėsti išžygiavome į Pabradės poligoną. Visur mus pasitikdavo ir sveikindavo lietuviai, nešdami į pakeles puodynes pieno, sūrių, lašinių. Praeidami pieninę, tiesiai iš statinių gėrėme grietinę kas kiek norėjome. Po kelių parų atsidūrėme Pabradės poligone. Čia buvo pastatytos palapinės, kiekvienoje tilpo po 10 kareivių. Visoje teritorijoje nušluoti ...


I. Lietuvos kariuomenėje Artėjo 1940 m. kovo 24 diena – Velykos. Visą kovą šaltis spaudė negailestingai. Prieš Velykas ateidavo mūsų bažnyčios vargonininkas mokyti giesmės „Linksma diena“ (J. Naujalio harmonizuota Velykų giesmė „Linksma diena mums nušvito“, – V. G.). Šeštadienį gavome šventines uniformas. Ir štai Velykų rytą išrikiavo visą mūsų pulką eiti į bažnyčią. Oras kaip tyčia atšilo, snie...


Draugai