Vyresnių rašytojų aplinkoje iki šiol sklando sena legenda apie Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) pirmininką Petrą Cvirką, pokario laikais už 1 rublį (kitose versijose – už 10 rublių) nupirkusį prašmatnius sąjungos rūmus Vilniuje iš jų savininkės kunigaikštienės Marijos Oginskienės. Faktai, kurie paaiškėjo tiriant legendos atsiradimo aplinkybes, ne tik paneigia pačią legendą, bet ir suteikia naujų atspalvių pokario Vilniaus kultūrinio elito istorijai. Lobis rūmų kieme Itin prabangius rūmus K....
Rugpjūčio 14 d. Šiandien Florencijoje beveik viskas uždaryta. Atdaras tik Dante’s muziejus, bet tai grynas memorialas (kaip Niurnberge Dürerio namai): iš Dante’s epochos nieko neišliko arba išliko visas miestas. Todėl nusprendžiau vykti į Pizą. Kelias itin gražus – Apeninų priekalnėmis, tarp vynuogynų. Katedros aikštė mažų mažiausiai prilygsta Venecijos San Marco; senesnė, vieningesnė, tauresnė. Marmuras virsta organiška medžiag...
Vytautui P. Bložei vasario 9 d. būtų suėję 87-eri. Viešojoje erdvėje pažymimas faktas, kad poeto tėvai buvo išvežti į Sibirą, todėl būsimam kūrėjui teko nutraukti mokslą gimnazijoje, o vėliau – sunkiai skintis kelią literatūroje, tačiau išsamesnės informacijos apie sovietų valdžios represijas V. P. Bložės šeimos nariams nėra. Lietuvos ypatingojo archyvo saugomose poeto šeimos narių baudžiamosiose ir tremties bylose ryškiai atsispindi pokario met...
Prieš kelias dienas labai anksti kažkas pabeldė į mano pravirą langą. Atidarau, o ten – senučiukas, veidas kaip ką tik suarta žemė, tik akytės kaip ežeriukai telkšo. Sulinkęs visai, užsimaukšlinęs kiepką su snapeliu. Nespėjus man ko ištarti, kiša drebančia ranka suglamžytą popieriaus lapą ir vos girdimai lemena: „Esu gal seniausias planetos gyventojas. Nepamenu, kada ir kur gimiau, ką veikiau, tik žinau, kad jaunystėje mėgau rašinėti, kažin k...
Rugpjūčio 1 d. Gegeckienė truputį parodė man senąjį Ciurichą – be ko kito, ir Lenino namus. Visos XX amžiaus bėdos užvirė šiame ramiausiame kampelyje – Ciurichas, Miunchenas, na, dar Lincas. Pasak senio Gabričevskio1: „Чего же вы хотите от режима, который родился в цюрихских бардаках?“2 Įdomu, kad gretimame name gyveno ir mirė Büchneris (taip ir norisi pasakyti – nujautimas jį pakirto...). Čia pat Pestalozzi, Lavateris ir kiti visai padorūs vyrai. O...
Liepos 19 d. Jau Miunchenas; atskridau per Ciurichą, kelyje pragaišinęs lagaminą (ryt jį grąžins). Vokietijoje esu pirmąsyk, jei neskaitysime Karaliaučiaus. Miesto praktiškai nemačiau – iš karto patraukiau į Freisingą, kur vyksta lietuviškų studijų savaitė. Tuštoka Geručio paskaita. Paskui prieškarinis lietuviškas filmas (kronika). Vienas kitas salėje pajuto jame fašistišką gaidelę; tik ne aš. Irgi mat – fašizmas! Freisinge Štromas su Violeta Rakauskaite. (...). Liepos 20 d. Banai...
Liepos 9 d. Aix-en-Provence. Šiltas, mielas miesteliukas. Beveik kiekvienas gatvės posūkis, aikštė, kryžgatvis fiziškai džiugina. Viskas švyti gelsva spalva. Viskas – iš akyto Provanso akmens: atmosferos ir stiliaus vienovė absoliuti. Seni samanoti fontanai, aptrupėję rūmai, ūksminga Mirabeau promenada. Gatvėse – tai muzika, tai mėgėjiški teatriukai. Štai ji, tikroji Europa. Daug įrašų provansališkai, bet vis ant memorialinių lentų: gyvenime kalba lyg ir neegzistuoja. Na, žinoma, ji reikšmin...
Liepos 1 d. Ruane. Apleistų, griūvančių fachverkinių namų kvartalai, tuščios ir sausos gatvės. Mačiau katedrą, dar kelias flamboyant bažnyčias, Jeanne d’Arc, Corneille’o ir Flaubert’o vietas. Per šešias valandas padariau ką galėjau. „Atliekame Europos inventorizaciją“, anot Čertkovo.Viską nuo mūsų slėpė, ir vis dėlto atsiėmėme viską. Daug mirties (Aitre Saint-Maclou), daug siurrealizmo (geležies dirbinių muziejus). Ypatingas tankumas (visi šičia artimi kaimynai, net laiko prasme –...
Gedimino kalno viršūnėje rasti palaikai sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą. Tokiais atvejais istorikai lyg ir privalo teisintis, kodėl nieko nerašė, nediskutavo ar net nežinojo. Tačiau apie 1863–1864 metų sukilimą literatūros, albumų, šaltinių rinkinių gausu. Šioje srityje buvo ir yra dirbančių. Galima manyti, kad jau antrą kartą rasti Lukiškių aikštėje nužudytųjų sukilėlių palaikai, tačiau galutinis taškas bus padėtas tik po ekspertų išvadų. Kol kas tik diskusijos ir laukimas. Čia nenagrin...
Apie mirusįjį – arba gerai, arba nieko. Šiuo požiūriu sovietmetis yra visiška priešingybė mirusiajam. Juk nerašyta nūdienos taisyklė skelbia: apie jį – arba blogai, arba nieko. Daugelis ligšiolinių sovietmečio tyrinėjimų yra pernelyg politizuoti, nutolę nuo kasdienio to laikotarpio gyvenimo ir pakibę politinių vertinimų erdvėje. Kaip tik todėl ta epocha šiandien atrodo itin monolitiška, monotoniška ir monochromiška – dažniausiai juoda arba tamsiai pilka.Vis dėlto realus gyvenimas, kaip ir pati...