Iki Rygos uosto plėtros per pastarąjį dešimtmetį gyvenvietes Dauguvos žemupyje užliedavo potvyniai, kai kurie jų ypatingai grėsmingi. Latvijos universiteto tyrinėtoja, tautosakininkė Dace Bula gyventojų prisiminimuose fiksuoja sudėtingus žmogaus ir vandens santykius. Potvyniai Kundzinsaloje 1960 m. Imanto Krastinio nuotrauka „Nuo tada rudenius gyvenu ištisai bijodama“, – taip Mangalsalos gyventoja Berta Ozoliņa kadaise apibendrino patirtis per...
Klaipėdos laikrodžių muziejaus pastate susipina skirtingų kultūrų ir tautybių žmonių istorijos. Žemės bankas. Apie 1931 m. Kiekvieno miesto istoriją atspindi pastatai, bylojantys iš praeities. Laikrodžių muziejaus pastatas stovi jau daugiau nei 200 metų, saugo 8 šeimų, 3 įstaigų ir Laikrodžių muziejaus įkūrimo istoriją. Jo sienos slepia anksčiau čia gyvenusiųjų paliktus simbolius, atskleidžiančius Klaipėdos miesto praeitį ir jo identitetą. Pastato praeitis...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Autoriaus nuotrauka Tada niekas nesakydavo „paplūdimio“: pliažo ir tik pliažo. Su tvirtinama prie dviračio nuotraukų planšete jis migruodavo nuo tilto ligi Brežnevo vilos (toliau jau uždrausta zona), ieškodamas geriausiojo kadro, o kadras čia reikšdavo merginą ar moterį, sutinkančią su juo pasimylėti kopose ar tuoj už jų. Vasarą daugybė būstus vasarotojams užleidusių palangiškių išsikraust...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Andrzejus Żuławskis su Małgorzata Braunek ir sūnumi Xaweru. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Du požiūriai: vieno šalininkai teigia, esą vaikai kuo anksčiau turi būti instaliuoti suaugusiųjų pasaulin, kito siūlo kliautis neužtvenktos gyvenimo upės bėgimu. Ir čia ne apie išnaudojimą trečiojo pasaulio šalyse ar Dickenso romanuose kalba: Oliveris Tvistas nešoka tvisto – jis dabar užsidirba iš r...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Vienoje kalvotų Varšuvos sankryžų nuo gyvenamojo namo šoninio fasado į mus žvelgia galvą parėmęs amžinasis Czesławo Miłoszo konkurentas Zbigniewas Herbertas. Toje 200 kv. metrų freskoje gerai matyti ne tik rankinis laikrodis, bet ir žodžiai virš poeto galvos: „...būk narsus kai protas nuvilia būk bebaimis / galutinėj akistatoj tik tai ir svarbu.“ Lenkų skaitytojui tos iš pirmo žvilgsnio pa...
Dažnai mintyse pasikalbu su savimi. Matyt, nugyventi metai jau leidžia tai daryti. Kai kurias jų užsirašau, gal išliks? Šį kartą atmintis leido sugrįžti į 1960 m., kai tėvas Vladas (pagal gimimo liudijimą – Vladislovas) Mickevičiaus gatvės buto virtuvėje, Kaune, taisė savo aulinius batus. Keitė nusidėvėjusius padus. Sėdi tėvas ant mažos medinės kėdutės, metalinis kurpalis – tarp kojų. Ant jo užmautas aulinis batas. Šalia įrankiai batams taisyti: aš...
Jūs šiukšlyną – mes gėlyną Banali tiesa byloja, kad, jei nori ką nors keisti, reikia pradėti nuo savo kiemo. Sėdėdama penkiaaukščio balkone Prienuose ir žiūrėdama į aplink Revuonos upelį žydinčius narcizus prisimenu dar banalesnę mintį, kad visos banalybės turi tiesos. Anties sodo bendruomenė prasidėjo būtent nuo šio balkono ir per didelę dalį miesto tekančio upelio, kurį pro savo langus mato chemijos mokytoja Joalita Jurkevičienė, bendruome...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Devyniasdešimtinių vidury turėjau raktus nuo vienos vokiečių profesorės buto Žvėryne su vaizdu į Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę. Per stačiatikių Velykas jos fasade iškildavo raidės XB1, kurias rūstesni charakteriai versdavo „chuj vam“. Buto interjeras buvo tikras minimalizmo triumfas: ant grubiai sukaltų nedažytų grindų stovėjo keli išklypę vintažinia...
Įkvėpta vokiečių literatūrologo Friedricho Kittlerio knygos apie XIX a. transformacijas „Discourse Networks 1800/1900“, kurioje jis vienų kalendorinių metų pjūvio principu be jokio perėjimo aprašė 1800-uosius ir 1900-uosius išryškindamas skirtumus tarp romantinio ir moderniojo periodų, kitados svarsčiau palyginti du Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečius – 1938-uosius, pažymėtus Salomėjai Nėriai skirta premija už eilėraščių rinkinį &bd...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Draugystės prigimtis – tuo niekada neabejojau – mažai skiriasi nuo meilės: tas pats erotizmo geluonėlis dar švelnioje vaikystėje, metams bėgant vos ne šeiminiai klasiokų ar kursiokų saitai, dar daugybė vos įžiūrimų dedamųjų. Kai pasaulis ima skilti į vyrų ir moterų, pirmąjį sutvirtina bendri ritualai (medžioklė ir žūklė) ir interesai (partija ir frakcija), antrąjį – vaikų ligos ar Juozuko...