Draugai
Ugnės Žilytės piešinys Rugpjūčio 1 d. Istorijos apie Dovlatovą1. Lisabonoje jis gėrė, ginčijosi su Milašiumi („А все же вы не любите русских.“ – „Знаете, я и поляков не очень люблю.“2) ir pagaliau prisisiurbė tiek, jog Brodskis turėjo jį slaugyti. Slaugomas ir mazgojamas deklamavo ankstyvuosius Josifo eilėraščius, ko pastarasis baisiai nemėgsta. Visa tai – cirozės fone! Tiesa, dabar Dovlatovo reikalai staigiai pagerėjo – jis pasira...
Ugnės Žilytės piešinys Jonui Mekui Pridurmu į bloknotą (Naktį, Jonui išvykus) Nebuvom artimi biografiškai ar geografiškai, o vis dėlto kažkaip. Galbūt per bendrą bičiulį Jurgį Mačiūną, gal ir per Vytuką Vytuką, kuris pas Joną sėmėsi filmo ir kitos išminties. Susitikom per jo kūrybą. Kadaise (galbūt aš) pasiūliau Broniui Kutavičiui Jono Meko „Pavienius žodžius“. („Kutavičius juokų nedaro“, – vėliau sakė ...
Su KGB įstaiga, sovietinio laikotarpio žargonu vadinta „kontora“, bendradarbiavę asmenys iki šiol pelnytai smerkiami, jiems klijuojamos išdavikų, parsidavėlių, niekšų etiketės. Tačiau ne vien užverbuoti agentai, patikėtiniai ir kiti bendradarbiai teikdavo informaciją. Nemažai žinių KGB pasiekdavo gyventojų pareiškimų, pranešimų, skundų, dažnai anoniminių, pavidalu. Šis straipsnis apie Lietuvos ypatingojo archyvo saugomus žmonių praneš...
Ugnės Žilytės piešinys Liepos 1 d. Konferencija baigta. Jos tikrieji rezultatai paaiškės po savaitės kitos. Bet spaudoje ir visuomenės gyvenime gal jau pasiekta „kritinė masė“, kai procesas darosi negrįžtamas. Radijui komentuoju Juozaitį ir Marcinkevičiaus straipsnį apie Dalią Grinkevičiūtę. Liepos 2 d. Prasta nuotaika. Liepos 3 d. Nuotaika normalesnė. Skaitau pereitų metų „Poezijos pavasarį“ ir Lotmano straipsnį apie Peterburgą. Lotmanas...
Iš ciklo „Nukentėjusiųjų apžiūra“ Pamažu aiškėja, kad dulkės turi atmintį. Kad ir ką joms padarytume – galime susiurbti dulkių siurbliais, nušluoti jas nuo visų daiktų ir nuo žemės paviršiaus moderniausiomis šluostėmis, jos vis tiek sugrįžta. Stanisławo Lemo romane „Soliaris“ pasakojama apie tolimoje planetoje esantį keistą vandenyną, kuris įsiskverbia į giliausius žmogaus prisiminimus, išgyvenimus ir sukuria fizinį pavidal...
Gegužės 10 d. minimas 65-asis Artūro Baryso-Baro – avangardinio kino kūrėjo, melomano, bukinisto, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ dainininko, legendinio Vilniaus neformalo – gimtadienis. Ta proga publikuojame 1999 m. Nomedos ir Gedimino Urbonų laidoje „tvvv.plotas“ nufilmuotą Baro monologą. Per A. Baryso-Baro gimtadienį gegužės 10 d. nuo 17 val. Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje bus rodoma jo filmų retrospektyva...
Apie 5 val. ryto pulkininkas Jasinskis Milerio namą saugojusiam būriui įsakė atvesti etmoną Kosakovskį į Vilniaus arsenalą. Bet etmono kambariuose nebuvo. Tik apieškojus visą namą jis aptiktas pasislėpęs palėpėje už dūmtraukio. Etmonas spėjo tik kartą iššauti iš pistoleto ir buvo sulaikytas. Jam surištos rankos už nugaros ir jis kaip stovi, tik su chalatu, gerai saugomas kartu su pulkininku Kadlubiskiu, premjermajoru Diuameliu ir poručiku Sobolevu vestas miesto...
Ugnės Žilytės piešinys Birželio 8 d. Nakvynė traukinyje tarp Maskvos ir Piterio: jau visiškai įsitraukiau į pažįstamą atmosferą, niūniuoju dainas, ataidinčias iš garsiakalbių, geriu arbatą iš stiklinės su nikeliuotu pastovu. Tik pinigai atrodo kažkokie miniatiūriški. Ne beverčiai (už rublį gali įsigyti iš esmės nemažai), o būtent miniatiūriški, vos matomi delne. Piteris, kaip ir tikėjausi, kiek panašesnis į Vakarus negu sostinė, ...
Ugnės Žilytės piešinys Birželio 1 d. Bitovas1: „Даже если Горбачева скинут, зигзаг будет недолгим – год, два. Всем уже ясно, что этой системе пиздец.“2 Birželio 2 d. Vizą turiu (galimas daiktas, per klaidą). Siunčiu šį dienoraštį į Londoną, kur būsiu (duok Dieve) birželio 12 dieną. Vežtis dienoraštį į TSRS būtų idiotizmas. Ką gi, rizika – muzika. Birželio 3 d. Reikalų tvarkymas, daiktų dėjimasis. Stiprus Reisefieber3 (atsibundu k...
1953 Mano pradžios mokykla Plungėje – medinė, nedažyta, panaši į didelę kaimo trobą. Ji visai netoli bažnyčios, ir iš mūsų virtuvės langų gerai matyti. Ėjau iš klasės į klasę lengvai, tarsi iš kambario į kambarį, o Papa stebėjosi, kaip taip greitai mokytoja Marija Butkūnienė išmokė vaikus skaityti. Pirmiau daug kartų buvo sakęs: „No, Giedrute, je netori kon dėrbtė, ekiau pri „Ylas“.“ Gąsdinantis ir keistas buvo to vadovėlio pavad...