Atmintis


Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Iki Kalėdų likus savaitei mokiniai nebenori mokytis, dirbti per pamokas. Zyzia, kad pažiūrėtume kokį nors filmą. – Gerai, – sakau. – Šiandien pažiūrėsime filmą apie vaikus. Vaikai džiaugiasi, bet po pirmų dešimties minučių Haroldas jau kelia ranką: – Mokytojau, o čia visą laiką bus taip liūdna? Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ nėra linksmas. Jame filmuojami įvairaus amžiaus...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   B. Tarvydo nuotrauka, 1962. KPCPB   Buitis kartais mistiškesnė ir užu būtį. Pamenu, kaip 2019-ųjų rudenį 5 val. ryto su kelionės Berlynan part­neriu Remigijumi T. buvome gana kruopščiai tikrinami rūstokų Palangos oro uosto vyrukų. „O kur aifonas?“ – paklausiau dėžutei atriedėjus. „Liko namuos, Alzheimerio pusėje“, – atsakė dėžutė. Tada prisiminiau, kaip iš tokios pat dėžu...


Iš ciklo „Atgal į mokyklą“   – Kristina, prašau nekramtyti gumos per pamoką, – sakau vienai devintokei tyliai, priėjęs prie jos suolo. – Bet man tai padeda, – šnibžda ji. – Kaip padeda? – nesuprantu. – Kai kramtau gumą, neužmiegu. Kita pamoka, kita klasė, bet problema ta pati. – Laurynai, jūs ir vėl miegat per pamoką, – sakau. – Žinau, mokytojau, žinau. – Ar yra pamokų, per kurias nem...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Autoriaus nuotrauka   Skubriu žingsniu pėdinu pro vilą „Ilsėkis ramybėje“, sustabdo amžinas indėnas, pajūrio architektas itališka pavarde Benetis, aptariam būgnininkų likimą roko ir metalo grupėse, antram plane legendinis (be kabučių) barmenas Arvydas Samukas aiškina damai su šuneliais Visatos paslaptis, ir staiga iš už dekoratyvinių pušelių pasigirsta aksominis balsas: „Noriu pa...


Turiu aštuonis stalčius. Trijuose – pašto ženklai. Viename – pasas. Kituose – rašiniai – seni ir naujesni. Šiomis dienomis paskutiniame stalčiuje atradau dvidešimties metų senumo užrašus. Išraukiau ir pats nustebau, kad po kiekvienu žodžiu ir dabar galiu pasirašyti. Tad šiomis mintimis dalinuosi ir su skaitytojais.     2001 08 02 Jei reikėtų save apibūdinti, taip sakant, urbanistiškai, n...


Nika Benetas. Rugsėjo 1-oji

2022-12-08 21:19:20

Iš ciklo „Atgal į mokyklą“   Jei nori pamatyti laimingą mokytoją, ateik į mokyklą rugsėjo 1-ąją: visi mes, mokytojai, spinduliuojame keistu džiaugsmu, esame nusiteikę viltingai, neįprastai daug šypsomės. Mūsų nekankina nei suvokimas, kad esame neįvertinti, nei mintys apie per mažą atlyginimą už visą triūsą, kurį įdedame ugdydami vaikus. Atrodo, net asmeninio gyvenimo negandos pasitraukia į šalį, ir aš, šią rugsėjo 1-ąją eidamas į mokyklą, &sc...


SALDUMAS (Bogdana, Kyjivas–Lvivas) Šiandien atvyko Severodoneckas. Daugybė šeimų, nesuskaitoma daugybė, tiesiogine prasme susigrūdusių iki traukinio lubų. Daugelis jų iš karto pasakė: „Mes iš Severodonecko, atsiprašau, ar galima arbatos?“ Tačiau ne tai nustebino. Nustebino, kaip labai jiems norėjosi saldaus. Dėjosi po 3 arbatinius šaukštelius cukraus į nedidelę stiklinėlę arbatos. Klausė sausainių. Prašė keksiuko. Bevei...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Nesergu ja, Dievas mato, nesergu! Bet vieną vasaros rytmetį viešbučio kavinėje išvydęs Londono laikraščio skelbimą, kad „Lyric Hammersmith“ teatre savo pjesės „Didžioji ceremonija“ rodymo proga dalyvaus ir autorius – mečiau viską šalin. Su juodu odiniu portfeliuku po pažasčia ir mėlyna, aiškiai per maža „Armani“ kepe ant galvos nurūkau į tą senovinį rajoną, kur 1...


Iš ciklo „Atgal į mokyklą“   – Kuo tu užsiimi? – klausia senis ir žiūri į mane nepatikliai. – Dirbu mokytoju, – sakau. – A, tai mažai uždirbi. Ar turėsi iš ko kiekvieną mėnesį susimokėt už nuomą? – Turėsiu. – Gerai. Tai jei nori čia gyvent, susimokėk už mėnesį į priekį dabar. O paskui mėnesio pabaigoj paskambinsiu, ateisiu pasiimt pinigų. Duodu seniui 200 eurų, jis juos atidžiai perskaičiuoja ir įsikiša į džin...


MIESTAS (Marija, Lvivas) – Miestas – tai evakuacijos vieta. Čia sutinku tavo buvusias žmonas. Per dvi dienas sutikau dvi. Be to, su antrąja susipažinau. Labai keistas pojūtis. Ieškau joms būsto. – Ir ką? Ar jos panašios į tave? – Abidvi atsiauginusios plaukus. MALDA (Halyna, Melitopolis) Mums vykstant iš okupacijos, šalia manęs sėdėjo musulmonė su vaiku. Važiavome naktį, visiškoje tamsoje, už langų – anei žibinto, ir buvo da...