Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Kiekvienoje klasėje yra vienas mokinys ar viena mokinė, kurių funkcija – kiek įmanoma trukdyti pamoką, tempti laiką, tačiau visa tai jie turi padaryti ne piktavališkai, o iš gerų norų ir nekalto susidomėjimo. Šie mokiniai, vos pamokai prasidėjus, staiga nori sužinoti, kaip jums sekėsi, ką nuveikėte savaitgalį, kada jūsų gimtadienis, ką prisimenat apie savo vaikystę, kada pirmą kartą įsimylėjote, ką manote apie LGBTQ+ eityn...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Esama įvairių tarnystės formų: nuo kasdienio nusižeminimo ligi nekasdienio pakylėjimo. Štai dizaineris Mikis M. ne tik galėjo pasiūti batus, atsistoti ant galvos Trafalgaro aikštės fontane, bet ir be vargo suskaičiuoti ant pirštų tuos devynis amatus, kurie nežada jokio bado, tik numanomą triumfą, ir tai puikiai suvokė legendinis britų skulptorius, juvelyras ir performeris Andrew Loganas, patikėjęs Mikiui M. persirenginėjimų k...
Birželio 8 d. Tepalas – Ką dedam? ...baigiu apetito nekeliančią operaciją. Žaizdos užsiūti negalima: trūksta audinių, o ir likusieji – nekokie. Palieku atvirą. Vėliau padarysim plastinę operaciją, o kol kas gydysim skausmingais perrišimais. Uždėsim tepalo – žaizda nekvėpuos, dėsim skystį – prilips tvarsčiai. Specialių tvarsčių neturime – pacientai perka patys. Kai leisiu namo, išrašysiu receptą, o kol kas... – Tai ką dėsim? – Te...
Balandžio 15 d. Gaiva Gaiviai dvelkia miesto centras. Dyzelių dūmai išrūko ir prisiplojo prie pėsčiųjų perėjos. Krosnis kurti miestelėnams nesiseka: slėgis žemas, kaminai netraukia. Pamaniau, tokį rytmetį geriau pasukti į užmiestį, pasikarstyti po nežinomus kanjonus, pagerbti didvyrių memorialus, užsukti į paslaptingą pilį. Naktį palyta. Dviračių takas tai šen, tai ten nutrūksta, kai kur net apsemtas. Vanduo drumzlinas, duobės nematyti, priekinis ratas įkliūva į povandeninius sp...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ R. Adomaitis spektaklyje „Mindaugas“ (1969). Audriaus Zavadskio nuotrauka Regimantą Adomaitį, skirtingai nuo jo kino dvynio Juozo Budraičio, su kuriuo draugavome, iš arti mačiau vos porą sykių. Kartą su Nijole Gelžinyte buvo atkakęs pas mus į Žvaigždžių gatvę Karoliniškėse, kur „iš lapo“ verčiau Haroldo Pinterio „Išdavystę“ – ją vėliau Klaipėdoje pastatė Povi...
Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ / / / Pradėdamas dirbti mokykloje labiausiai bijojau, kad mokiniai manęs neklausys, atsikalbinės, iššoks per langą, susimuš. Arba kad tyčiosis, o aš nežinosiu, kaip sustabdyti patyčias. Bet pasibaigus antrai savaitei, kai nė vienas iš šių dalykų neįvyko, pagalvojau, kad visai geri ir gražūs tie vaikai. Aišku, būna, pasikalba tarpusavyje, būna, ateina pavargę arba – atvirkščiai – p...
Gerbiamas Jonai, dėkoju už malonią žinią ir prielankumą mano kūrybai. Tiesą sakant, nesiruošiau siūlyti Jums eilių iki kitų metų, t. y. kol nepasirodys mano knyga. Mat Strielkūno laikais tiek ilgai teko laukti anos varganos publikacijos, jog visai nukrito ūpas. Be to, jam netikdavo mano kūrinių formatas, o nedidelės apimties eilėraščių beveik nerašau. Galbūt iš negausių publikacijų mano poeziją įsivaizdavote kitokią, bet, manau, šių opusų išvaizda Jūsų...
Gegužės 18 d. Plaštaka Jaunesnysis kolega švenčia garbingą jubiliejų. Pasveikinom, padovanojom savo dešiniųjų rankų fotografijas. Mūsų darbas panašus, charakteriai įvairūs, bet rankos – oi – kaip skiriasi! Dar studijuodamas domėjausi plaštakos chirurgija, bet mažai radau bendraminčių. Visi nori gydyti širdį ar bent tulžies pūslę. Įspūdinga juk. Traumatologai, ir tie griebia kuo didesnį kaulą operuoti. Plaštaka – smegenų evoli...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Pamenate tuos ligi šiol it mantrą kartojamus žodžius, atkeliavusius iš priešinternetinės gadynės, kai sukti telefono diską reiškė būti gyvam? Kolektyvinė pasąmonė juos išsaugojo drauge su prisiminimais apie eiles prie telefono būdelių (raudonųjų „British Telephone“ vidų Londone suteneriai vos ne su kramtomąja guma „ištapetuodavo“ spalvotais savo darbininkių atvirukais), kai...
Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Niekada nenorėjau tapti mokytoju, bet būtent taip vieną dieną ir nutiko. Nuo to laiko fiksuoju patirtis mokykloje – kad geriau suprasčiau kitus ir save. Ir kad neišprotėčiau. „Paskutinis skambutis“. Vaclovo Strauko nuotrauka iš LM archyvo / / / – Ar turite pedagoginės patirties? – klausia manęs mokyklos direktorius. – Ne. – Ar išmanote kurį nors mokomąjį dalyką? – Ne....