Draugai
Ugnės Žilytės piešinys Liepos 1 d. Konferencija baigta. Jos tikrieji rezultatai paaiškės po savaitės kitos. Bet spaudoje ir visuomenės gyvenime gal jau pasiekta „kritinė masė“, kai procesas darosi negrįžtamas. Radijui komentuoju Juozaitį ir Marcinkevičiaus straipsnį apie Dalią Grinkevičiūtę. Liepos 2 d. Prasta nuotaika. Liepos 3 d. Nuotaika normalesnė. Skaitau pereitų metų „Poezijos pavasarį“ ir Lotmano straipsnį apie Peterburgą. Lotmanas...
Iš ciklo „Nukentėjusiųjų apžiūra“ Pamažu aiškėja, kad dulkės turi atmintį. Kad ir ką joms padarytume – galime susiurbti dulkių siurbliais, nušluoti jas nuo visų daiktų ir nuo žemės paviršiaus moderniausiomis šluostėmis, jos vis tiek sugrįžta. Stanisławo Lemo romane „Soliaris“ pasakojama apie tolimoje planetoje esantį keistą vandenyną, kuris įsiskverbia į giliausius žmogaus prisiminimus, išgyvenimus ir sukuria fizinį pavidal...
Gegužės 10 d. minimas 65-asis Artūro Baryso-Baro – avangardinio kino kūrėjo, melomano, bukinisto, grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ dainininko, legendinio Vilniaus neformalo – gimtadienis. Ta proga publikuojame 1999 m. Nomedos ir Gedimino Urbonų laidoje „tvvv.plotas“ nufilmuotą Baro monologą. Per A. Baryso-Baro gimtadienį gegužės 10 d. nuo 17 val. Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje bus rodoma jo filmų retrospektyva...
Apie 5 val. ryto pulkininkas Jasinskis Milerio namą saugojusiam būriui įsakė atvesti etmoną Kosakovskį į Vilniaus arsenalą. Bet etmono kambariuose nebuvo. Tik apieškojus visą namą jis aptiktas pasislėpęs palėpėje už dūmtraukio. Etmonas spėjo tik kartą iššauti iš pistoleto ir buvo sulaikytas. Jam surištos rankos už nugaros ir jis kaip stovi, tik su chalatu, gerai saugomas kartu su pulkininku Kadlubiskiu, premjermajoru Diuameliu ir poručiku Sobolevu vestas miesto...
Ugnės Žilytės piešinys Birželio 8 d. Nakvynė traukinyje tarp Maskvos ir Piterio: jau visiškai įsitraukiau į pažįstamą atmosferą, niūniuoju dainas, ataidinčias iš garsiakalbių, geriu arbatą iš stiklinės su nikeliuotu pastovu. Tik pinigai atrodo kažkokie miniatiūriški. Ne beverčiai (už rublį gali įsigyti iš esmės nemažai), o būtent miniatiūriški, vos matomi delne. Piteris, kaip ir tikėjausi, kiek panašesnis į Vakarus negu sostinė, ...
Ugnės Žilytės piešinys Birželio 1 d. Bitovas1: „Даже если Горбачева скинут, зигзаг будет недолгим – год, два. Всем уже ясно, что этой системе пиздец.“2 Birželio 2 d. Vizą turiu (galimas daiktas, per klaidą). Siunčiu šį dienoraštį į Londoną, kur būsiu (duok Dieve) birželio 12 dieną. Vežtis dienoraštį į TSRS būtų idiotizmas. Ką gi, rizika – muzika. Birželio 3 d. Reikalų tvarkymas, daiktų dėjimasis. Stiprus Reisefieber3 (atsibundu k...
1953 Mano pradžios mokykla Plungėje – medinė, nedažyta, panaši į didelę kaimo trobą. Ji visai netoli bažnyčios, ir iš mūsų virtuvės langų gerai matyti. Ėjau iš klasės į klasę lengvai, tarsi iš kambario į kambarį, o Papa stebėjosi, kaip taip greitai mokytoja Marija Butkūnienė išmokė vaikus skaityti. Pirmiau daug kartų buvo sakęs: „No, Giedrute, je netori kon dėrbtė, ekiau pri „Ylas“.“ Gąsdinantis ir keistas buvo to vadovėlio pavad...
2019-aisiais sukanka 225 metai, kai Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje prasidėjo Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusijos imperijos ir Prūsijos okupaciją. Spausdiname lenkų karo istoriko Zdzisławo Sułeko (1924–1999) knygos „Jokūbo Jasinskio sąmokslas“ („Sprzysiężenie Jakuba Jasinskiego“) fragmentą apie šio sukilimo apogėjų Lietuvoje – Vilniaus išvadavimą. Trečia Velykų diena, antradienis, 1794 m. balandžio 2...
Studijų laikais, maždaug antroje devintojo dešimtmečio pusėje, Nemenčinės miške gyveno tokia baba Krauzė. Nežinau pravardės kilmės, bet jai tiko – pamatęs babą Krauzę iš karto suprasdavai, kad tai baba Krauzė. Filologų bendrabutis stovėjo miškelio pakraštyje, vakarais žaisdavome kortomis „Kingą“, gerdavome siaubingą degtinę ir klausydavomės „Depeche Mode“. Kai degtinė baigdavosi – o ji baigdavosi visada, ir žinoma, per anksti...
Ugnės Žilytės piešinys Gegužės 1 d. Iš ryto bendros lietuviškai lenkiškos mišios Šv. Petro požemyje, Jonyno1 koplyčioje (kas be ko, nevykusioje). Po to vėl pasitarimas, tik trumpesnis. Nutarta apsikeisti laiškais Vilniaus ir mažumų klausimu, išleisti porą knygų (už vieną jų būsiu atsakingas aš). Tomaszas Łubieńskis2 žada parengti vadovą po Vilnių lenkams. Stomma: „Ką gi, Vilnių jūs laimėjote.“ Turėtume vėl sus...
