Atmintis


Architektūra ir karas – nesuderinami dalykai. Visi karai, dabar vykstantis Ukrainoje – ne išimtis, pasiglemžia gausybę nekaltų civilių gyvybių, sunaikina ir miestus, architektūrinį paveldą. Nuo karo Ukrainoje pradžios rusų armija subombardavo nemažai istorinių pastatų. Pradedant XIX a. pabaigos architektūra ir baigiant išskirtiniais socialistinio modernizmo pa­statais. Dabar socialistinis modernizmas, brutalizmas bei futurizmas tapo aktualūs, anksčiau jie nebuvo pak...


1995-ųjų pavasarį, besilaukdama antrojo sūnaus, netikėtai gavau laišką iš poetės, rašytojos, dramaturgės Birutės Pūkelevičiūtės. Tai buvo mano senelių kartos žmogus, žinota tik iš eilėraščių ir vaikystėje mėgtos knygelės „Skraidantis paršiukas“. Birutė laiške atvirai sakė, kad nusprendė parašyti ir užmegzti kūrybinį susirašinėjimą perskaičiusi mano straipsnį Amerikos lietuvių laikraštyje „Draugas“ apie...


Gegužės 5 d. Telefonas Vaikystėje retkarčiais pažaisdavome sugedusį telefoną, juokingą filosofinį žaidimą. Labai tiko žaisti su mergaitėmis. Jų paslaptingas kuždesys plukdė į fantastinius pasaulius. Šįsyk kolega tikru telefonu perdavė skubiai operuotiną ligonį, trumpai nusakė būklę. Abu seniai kartu dirbame, mūsų mąstymas jau panašus, pakanka užuominos ar net gesto be didelių post­ringavimų. Dar panorau pasitikslinti kelias, mano manymu, svarbias detales ir kuo toliau, tuo...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Daivos Kairevičiūtės nuotrauka   „Istorija yra labiau chaoso nei konspiracijos produktas“, – cituodavome jaunystėje Zbigniewą Brzezińskį. Staiga prisiminiau, kaip vieną žvarbią Varšuvos žiemą, tuoj po vidurnakčio, susidūrėme Išganytojo aikštėje. Ėjo kiek įkalęs, be apsauginių, su skrybėle, šilkiniu šaliku, abiem rankom prie ausų glausdamas smėlinio lietpaltuko apykaklę – to...


Grace tiek daug baltarusių nėra ir nuo tada, kai atvykome, nesu girdėjusi apie jokias akcijas. Vienintelį kartą į gatvę išėjome kovo 8-ąją, per Tarptautinę moters dieną. Pirmąkart gyvenime pasidariau plakatą, vienoje jo pusėje buvo parašyta: BELARUS. 141 politisch motivierte Strafverfahren gegen FRAUEN. O kitoje: BELARUS. 38 FRAUEN als politische Gefangene anerkannt. Mes prisijungėme prie keleto tūkstančių maršo, kuriame žygiavo daugiausiai jaunos moterys, ir perėjome per mi...


Kovo 31 d.Taryba Nieko mums ypatinga nereikia – vien sąlygų dirbti, atlyginimo ir šiek tiek pagarbos. Norai tokie sudėtingi, kad administracija tik pučiasi, o profsąjungos tik traukiasi. Į profsąjungą jaunimas neskuba ne tik dėl neatsakyto klausimo „Ką aš jai duosiu?“, bet ir dėl dar labiau neatsakyto klausimo „Ką ji man duos?“ Mes, senieji nariai, į priekines linijas nebesiveržiame. Lūkuriuodami permainų pamiršome, kad tai mūsų reikalas jas d...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Romo Kalantos kišeninio kalendoriaus lapelis, kuriame surašyti jo mėgti muzikos atlikėjai (1972 m.). Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 34, l. 45.   1972 m. kovo 26 d. Jaunimo teatro scenoje, Profsąjungų rūmuose, ant Tauro kalno, įvyko „Lenktynių ait­varo“ premjera, kurioje Vlado Bagdono vaidinamas personažas Rokas atliko zongą, kuriam, kaip ir visam spektakliui, muziką sukūrė de...


Kovo 31 d.Taryba Nieko mums ypatinga nereikia – vien sąlygų dirbti, atlyginimo ir šiek tiek pagarbos. Norai tokie sudėtingi, kad administracija tik pučiasi, o profsąjungos tik traukiasi. Į profsąjungą jaunimas neskuba ne tik dėl neatsakyto klausimo „Ką aš jai duosiu?“, bet ir dėl dar labiau neatsakyto klausimo „Ką ji man duos?“ Mes, senieji nariai, į priekines linijas nebesiveržiame. Lūkuriuodami permainų pamiršome, kad tai mūsų reikalas jas d...


Kitą dieną memorialą visiškai sunaikino riaušių milicija, kiekvienas kaspinas, kiekvienas plakatas, kiekviena gėlė buvo nuplėšti, nukirpti, buvo sunaikinti visi, net menkiausi gedulo ženklai. O žmonės, saugoję atminimo vietą savo kūnais, buvo suimti ir įmesti į kalėjimą. Dešimtys sugebėjo pasislėpti greta esančiuose daugia­bučiuose. Vietiniai slėpė atėjusius ginti Ramano Bandarenkos memorialo. Jie turėjo gulėti ant grindų nejudėdami, nedegdami šviesos, neva...


Karo fone žmonės nejučia ima rūpintis tam tikrais dalykais, apie kuriuos keletą dešimtmečių nebuvo nė pagalvota. Karas Ukrainoje lietuvius privertė atkreipti dėmesį į labai aktualų klausimą: kurgi turėtume slėptis, jei karas užkluptų ir mus? Daugeliui nėra paslaptis, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, buvo įrengiamos slėptuvės, tačiau lieka neaišku, kas joms nutiko atgavus nepriklausomybę, gyvenant taikos metu. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia Vilniuje bei kitu...