„Tai, kas šiandien meno kūrinys, rytoj jau gali būti kažkas kita“, – šiuo sakiniu lankytojus pasitinka XII Baltijos trienalė. Įdomu, kad ši mintis trienalėje skamba ne kartą ir ne iš vienų lūpų, o veikiau tampa leitmotyvu, giedamu choro, kurio įvaizdžiu mano vaizduotė pasirinko lipdukus, sukurtus pagal Mario Bišuofo iliustraciją ir matytus kone prieš metus vykusioje trienalės įvadinėje parodoje „Prototipai“. Vis dėlto i...
Aistros prasidėjo jau prie įėjimo, tiksliau, jo dar nepasiekus. Spalio 3 d. antrą kartą surengta tarptautinė knygos menui ir tipografikai skirta konferencija „6 pt“ patraukė potencialių žiūrovų dėmesį akimirksniu. Akimirksniu, nes per pusantros valandos registraciją teko uždaryti: visos vietos Nacionalinėje dailės galerijoje buvo užpildytos ir tiems, kas tas pusantros valandos buvo pasitraukę nuo kompiuterių, beliko laukti ir tikėtis, kad kas nors negalės ateiti, mandagiai prane...
1987-aisiais atvykau į Liverpulį organizuoti naujos „Tate“ galerijos parodų atidarymo, kuris įvyko 1988 m., o 1990 m. tapau jos direktoriumi. Iki „Tate Modern“ atidarymo 2000 m., „Tate Liverpool“ buvo vienintelis šiuolaikiniam menui skirtas muziejus Anglijoje. Liverpulis buvo išgyvenęs ekonominę ir psichologinę traumą (įskaitant ir tai, kad 1960–1985 m. neteko 50 proc. gyventojų) ir 9 dešimtmečio pabaigoje, kai publikos buvo n...
Adomo Matuliausko paroda „Vilniaus miesto ženklai“ iki lapkričio 1 d. veiks Vilniaus universiteto rektorato koridoriuje Adomo Matuliausko darbų ciklas „Vilniaus miesto ženklai“ keliauja po Vilnių. Liepos mėnesį rodytas LDS galerijoje „Arka“, dabar yra eksponuojamas bene tinkamiausiose erdvėse, kurios galėtų tarnauti kaip inspiracijos šaltinis šiai 21 šilkografinio estampo ciklo ikonografijai – Vilniaus universiteto senuosiuos...
Aurio Radzevičiaus paroda „Nežinomas autorius. Tapybos objektai procese“ rugpjūčio 13–rugsėjo 13 d. Kauno paveikslų galerijoje Paprastai sunkiausia sugalvot pavadinimą. Iš to piktumo net knieti iškrėsti kokią nesąmonę parodos autoriui ir pavadinti savo tekstą taip truputį kavianskai, tarkim, „Žvilgsnis į save“, „Rūpesčiai ir lūkesčiai“ (šitas, rodos, kažkur jau buvo) arba dar kaip nors sena gera duokim garo stilistika. Galima, žinoma, ir truputį konkrečiau – „Žinomas nežinomas menininkas“...
Pradėjęs fotografuoti supratau, kad fotografija nėra vien tik mygtuko spaudimas ir žiūrėjimas pro fotoaparato akutę. Man fotografija yra bendravimas ir noras atrasti, galimybė parodyti tai, kas dar nebuvo niekur matyta ir rodyta. Kelis kartus yra buvę, kad nuvykęs fotografuoti daugiau laiko praleisdavau bendraudamas su žmogumi, o fotografuoti pradėdavau likus nedaug laiko iki išvažiavimo. Visada prieš fotografuodamas stengiuosi sau atsakyti į klausimą: „Ką noriu savo fotograf...
„Matai, mielas bičiuli, aš perku drambliukus. Kasinėjimų metu sukišu juos į kapus, kuriuos mes vėl užverčiame. Gal po pusės šimto metų kiti žmonės vėl atkas tuos pačius kapus ir, radę juose tokių, tik jau nuo gulėjimo žemėje pasenusių statulėlių, veltui suks galvą... Aš mėgstu būsimoms kartoms užminti mįsles; viename Ankor Vato bokšte aš, žinote, palikau labai nepadorų įrašą sanskrito kalba. Dailiai užteptas, jis atrodys gana senas. Ateity...