Nacionalinėje dailės galerijoje iki birželio 15 d. veikia paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“. Kamerinėje aplinkoje, o ir platesnei publikai praeityje esu burbėjusi, kad Vilniuje nėra tiek gerų parodų, kiek, pavyzdžiui, Paryžiuje, Berlyne ar Londone. Taip kalbėdama ar rašydama mintyse dažniausiai turėdavau parodos mastelį (turi būti didelė) ir per ją transliuojamą ideologiją (turi kelti svarbius klausimus). Arba turi...
× Monika Gimbutaitė Anastasia Sosunova yra ryški savo kartos menininkė, sėkmingai pristatanti darbus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu Šiuolaikinio meno centre rodoma jos paroda „Fandomas“. Menininkę jau ne pirmą kartą įkvėpė „Senukų“ prekybos tinklo įkūrėjo dvasinis mokymas, kaip rašoma anotacijoje, šį verslą lydintis nuo pirmųjų dienų. Paroda tapo atspirties tašku platesniam pokalbiui apie A. Sosunovos kūrybos kon...
Olivia Laing daugiausia rašo meno kritiką ir eseistiką, iš septynių išleistų knygų tik viena yra romanas („Crudo“). Meno ir kultūros temomis rašo tokiems leidiniams kaip „Financial Times“, „The New York Times“ ir „Guardian“. Ji priklauso Karališkajai literatūros draugijai. O. Laing knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Lietuviškai išversta esė knyga „Vienišas miestas“ (v...
Paroda „Paskutinis paplūdimys“ Palangos gintaro muziejuje veikia iki balandžio 13 d. Būtų įdomu sužinoti statistiką, kaip orų pokyčiai ir metų laikai veikia mūsų parodų suvokimą. Ar plieskianti vasaros saulė slopina mūsų vaizduotę, kiek ją veikia žiema be sniego, drėgni rūkai, aitriai geltoni pavasarinių pienių taškai pakelėse? Kad ir kaip būtų, Palangos gintaro muziejuje eksponuojamos parodos nuotaiką (kuratorė Skaidra Trilupaitytė) metų laikas ir oro pokyčiai tikrai veikia,...
Žydų muziejuje Berlyne iki gegužės 3 d. vyksta paroda „Access Kafka“, skirta rašytojo mirties šimtmečiui. Ši sukaktis pernai buvo plačiai minima visoje Vokietijoje, o gruodžio viduryje atidaryta paroda (kuratorė Shelley Harten) yra paskutinis metų akcentas. Pakeliui į parodą skaičiau interviu su ukrainiečiu žurnalistu Maksymu Butkevyčiumi, dvejus metus išbuvusiu Rusijos nelaisvėje. Pokalbį jis pradėjo nuo apmąstymų apie prievartą: „Mes manome, kad p...
Galerijoje „Kairė–dešinė“ nuo šių metų sausio pabaigos vyksta senų, nebereikalingų knygų šermenys. Menininkė Arūnė Tornau, nuo seno išradingai ir jautriai tapyboje naudojanti įvairius „pagyvenusius“, kitų atiduotus, spintose užsigulėjusius audinius, šįkart iš jų pasiuvo įkapes dešimtims didelių, mažyčių, storų ir plonesnių, kvadratinių ir kitokių knygų. Baltose lentynose (taip pat kažkam nebereikalingose) jos guli bal...
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje iki vasario 28 d. veikia VII tarptautinė juvelyrikos ir metalo meno bienalė „Metalofonas: Nepasakok man istorijų!“ Jei nežinočiau, kad „Metalofonas“ yra konceptualios juvelyrikos bienalė (ilgametė kuratorė Jurgita Ludavičienė), ne pirmus metus vykstanti Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, jei negalėčiau skaityti kūrinių aprašų, matyčiau tik eksponuojamus objektus, ką galvočiau tuomet? Spėju, kad tuomet man visk...
Kaip malonu delnuose laikyti naujai atspaustą leidinį „O tada viskas (iš)išblunka“ (2024). Šiame skaitmeninių produktų amžiuje fiziškai apčiuopiamos fotografijų knygos ir albumai švyti dar ryškiau nei kadais. Sklaidydamas knygos puslapius ir žvelgdamas į mūsų šiuolaikinės fotografijos fragmentus, pirštų galiukais jaučiu link giliųjų audinių palengva besismelkiantį nostalgijos jausmą. Argi neverčiau šių puslapių prie&scaro...
x Rytis Ilionis Dirbtinio intelekto mašinas, besimokančias kurti šiuolaikinį meną, siųsčiau paklaidinti į skulptoriaus ir tarpdisciplininio meno kūrėjo Dainius Liškevičiaus studiją-darbų sandėlį. Dėžės ant dėžių, įvairaus pjūvio veidrodžiai, meno kūriniai ir vadinamieji „ready made’ai“, išlaikę ar pakeitę savo pirminius pavidalus: pro buvusio Vilniaus dailės kombinato, dabartinės skulptoriaus studijos, langus krentantys šviesos šuorai...
Lenkijoje pastarieji metai moterų menui buvo labai palankūs. Kad ir ką darytume, nesukursime lygiaverčio moterų dalyvavimo praeities mene. Tačiau galime išsikelti kitus uždavinius, kurie užtikrintų, kad po kelių dešimtmečių apie šiuos laikus nebemąstysime nelygybės kategorijomis. Pablo Picasso smurtavo prieš savo partneres, Caravaggio buvo žudikas, o Paulis Gauguinas turėjo pedofilinių polinkių. Tačiau mes juos prisimename kaip didžius menininkus, sukūrusius...