Gegužės 24 d. vykęs XXVIII Vilniaus aukcionas stipriai pakoregavo brangiausių kūrinių kainas ir perkamiausių autorių pavardes. Šio aukciono pardavimus pagrįstai galima vadinti rekordiniais. Nors pradinės kūrinių kainos svyravo nuo 450 litų iki 89 tūkst. litų, aukciono vakarą jos ženkliai kilo. Pirmą kartą lietuviškame meno kūrinių aukcione už kūrinį buvo pasiūlyti 185 tūkst. litų. Iš viso aukcione nupirkti 34 kūriniai, kurių suma siekia arti pusę milijono – 475 tūkst. litų.Didžiausia suma – 18...
Su VDA Kauno filialo dėstytoju Rolandu Rimkūnu kalbasi Kęstutis Šapoka Kalbamės iš pirmo žvilgsnio apie „šalutinį" dalyką. Ne apie kokią parodą ar menus, o apie biurokratinį, konkrečiau – VDA – kontekstą. Gal galėtum skaitytojams paaiškinti, kodėl nusprendei pasiūlyti pasikalbėti būtent apie tai?Viename „Kultūros barų" numeryje užstrigo tavo straipsnio „Tuštoka postidėja" vieta, kur kalbi apie dėstančiųjų VDA parodų „nomenklatūrinį versliuką". Atsirado noras pratęsti šį pokalbį, kadangi jau...
Visai neseniai žurnale „Literatūra ir menas" buvo publikuotas tekstas „Apie tris vieno menininko kūrinius" apie jaunąjį Vsevolodą Kovalevskį ir tris jo kūrinius, eksponuotus galerijos „Vartai" peržiūrų kambaryje. Šįsyk Vsevolodas į peržiūrų kambarį sugrįžta dar kartą. Ta proga – trumpas pokalbis su menininku apie naujas ir senas idėjas, praeitį, ateitį ir dabartį. Vis dar rašai anglų kalba, o kokia kalba tu galvoji?Na, man kažkaip lengviau rašyti anglų kalba nei lietuvių, o galvoju dažniausiai...
Vakarų dailininkai (kuriuos pastaruosius 50 metų patogiau vadinti menininkais) nuo XIX a. pabaigos nepaliauja žavėtis senosiomis Rytų – kinų ir japonų – kultūros formomis. Nes tai, ką vadiname klasikine Vakarų daile ir kas vakariečiams buvo įgrisę iki gyvo kaulo, galima suprasti kaip siužeto atpažįstamumu grįstą taisyklių rinkinį – baigtinį biblinių ir mitologinių temų ratą su nusistovėjusiais veikėjų vaizdavimo kanonais. Šis taisyklių rinkinys palieka palyginti labai nedaug vietos menininko ir...
Giedriaus Jonaičio parodos jau kone dešimt metų – garantuotas nuostabos šaltinis žiūrovui, nes čia nepaisoma žanro grynumo, kilnumo kanonų, o dauguma eksponatų – akivaizdžiai ekstravagantiški, provokacinio pobūdžio. Jonaičio objektas konstruojamas pasitelkus ne tik ready made principus, gana įprastus panašiuose kitų menininkų kūriniuose, bet ir tokius „ekskliuzyvinius" elementus, kaip sunaikintos lietuviškų litų kupiūros, sukimštos į dešras, gyvūnų iškamšos, atsiradusios tarsi nusiaubus taksid...
„Kai tu su lagaminais stovėjai oro uoste ir ruošeisi mane palikti, o paskui tai ir padarei, aš buvau stebėtinai rami, buvo toks jausmas, lyg tu būtum išėjus į parduotuvę pirkti pieno... Na, širdyje buvo šioks toks neramumas, tačiau nepasakyčiau, kad labai baisus ir nepakeliamas... Po to iš karto mane užpuolė tokie niekingi reikalai kaip bankai, persikraustinėjimai ir pan. Labai bijojau, kad viena nesusitvarkysiu, bet džiaugiausi, kai pavyko... Dar vėliau jaučiausi be proto vieniša, stengiausi ki...
Su fotomenininku Rymantu Penkausku kalbasi menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė Gal galėtumėte papasakoti, kada pradėjote domėtis fotografija?Tikriausiai vaikystės ar paauglystės metais. Tada man buvo įdomu visa, kas paslaptinga, ką galiu atskleisti, pats atrasti. To meto fotografijos technologinis procesas buvo gan mistiškas: fotojuostoje paslėpto vaizdo „atradimas", jo perkėlimas ant popieriaus. Rodos, dvylikos metų, nutiko fantastiškas dalykas: tėvai padovanojo fotoaparatą „Smena" ir porą fo...
Dizaino sampratos problema kultūroje iškyla tuomet, kai pradedame matyti du skirtingus šios sferos posūkius. Pirma, tai objekto funkcijos sureikšminimas, neretai gretinamas industrializuotai ar net komercializuotai tolimesnei kūrinio gyvenamajai aplinkai, vystymosi erdvei. Tiražas tokios krypties, tokio požiūrio menininkui atrodo tarsi pagunda, kad sėkmingai plistų jo vardas, net ir paslėptas po logotipu, prekiniu ženklu, ir kad dar labiau priartėtų prie tikslo – betarpiško funkcionalumo buit...
Viskas prasidėjo nuo... vagystės. Įvairiapusės arba kelių vagysčių. Idėja numegzti A. Andriuškevičiaus megztinį akivaizdžiai nėra nauja. Pirmasis bandymas atkreipti dėmesį į menotyros ir mados ryšius buvo padarytas trijų Andriušio mokyklos menotyrininkių – Karolinos Jakaitės, Algės Gudaitytės ir Ūlos Tornau, numezgusios jam pilkos šiurkščios vilnos megztinį.Planas pakartoti jau darytą akciją užsimezgė belaukiant A. Andriuškevičiaus knygos „Pro A. A. prizmę" pasirodymo ir pristatymo, Žymiojo da...
Pirmasis įspūdis:kai praėjusių metų rudenį su kolege studijoje dokumentavome mano darbo procesą garso įrašais, suklusau. Kai šių metų pradžioje atsidūriau Vilniaus kolegijos Menų fakultete scenos meną studijuojančių antrakursių perklausoje – apstulbau. Pasak Immanuelio Kanto, meno kūrinys turi sukelti emocinį rezonansą. Pirmuoju atveju pajaučiau baimę, antruoju – pamečiau esamąjį laiką ir vietą. Jaunieji talentai, lydimi Balio Latėno ir Rimanto Bagdzevičiaus, minimaliomis priemonėmis – balsu ir...