Martynas Pumputis apžvalgoje pristatė poezijos knygas, kurių skaityti neverta. Metaforiškai tariant, savo recenzija-eskalatoriumi nukėlė į poetines žemumas. Kelias iš kritiko aptartų knygų ir aš norėjau recenzuoti, bet vargu ar ką daugiau (ar geriau) apie jas galėčiau pasakyti. O kad viskas neatrodytų taip beviltiška, pristatysiu poezijos knygas, kurios veda aukštyn. Tad štai eilėraščių rinkiniai, kuriuos derėtų perskaityti. Nebūtinai poezijos vir...
Visos šiame tekste aptariamos poezijos knygos sulaukė bent vienos recenzijos ar apžvalgos. Bėda, kad dauguma tų recenzijų ir apžvalgų analitinio pobūdžio: skaitytojas sužino, ką knygoje galima aptikti, jam ar jai paaiškinamos filosofinės potekstės, interpretuojama. Tačiau nėra vertinimo, lyg knygos (ne)gerumas būtų nesvarbus. Todėl kviečiu leistis šia apžvalga-eskalatoriumi į žemutinius poezijos aukštus atsisakius akių dūmimo apie filosofines idėjas, kolektyvinius arc...
Kas yra fotografija? Ši konkreti Daivos Kairevičiūtės fotografija? Bet koks atsakymas įrėmintų, bet argi ne dėl to prie vaizdų atsiranda tekstai? Jei fotografija būtų muzikos kūrinys, žodžiai veikiausiai nurodytų tempą, trukmę. Pabandykime. Vienos minutės LK portretas. Vienos sekundės: švyst, ir nebėr. Vienos valandos. Tokio neištvertų net motina. Kad žiūrėtum į tą patį veidą valandą, reikia būti mazochistu arba Marina Abramović. Bet fotografija – ne partitūra, tad žiū...
Būna knygų, kurių antraštės intriguoja, nes yra kiek keistos, netaiklios (ir kartu paradoksaliai gerai nutaikytos), gal pernelyg abstrakčios, kol jų neprisijaukini. Ką gi, ir tokios antraštės autoriaus valia būna sugalvotos ir užrašytos ir jos priklauso kūriniui, tad recenzentas negali jų ignoruoti. Tik perskaitęs knygą iki pabaigos supranti, kad intrigavo būtent tas neakivaizdus, paslėptas leidinio egzistencinis modalumas. O tai jau šis tas. Taip, manau, bus nutikę i...
I. Labirintai ir katakombos Sužinojusi, kad „Bazilisko ambasada“ ketina išleisti argentiniečių poetės Alejandros Pizarnik eilėraščių rinkinį „Darbai ir naktys“, labai nudžiugau. A. Pizarnik – vienas savičiausių ir tragiškiausių XX a. Lotynų Amerikos poetinių balsų. Anotacijoje apibūdindama rinkinio stilistiką ir tematiką poetė ir vertėja Greta Ambrazaitė pastebi: „Pizarnik eilėraščiai išsiskiria minimalistine raiška,...
Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Būti fotografuojamam mūsų laikais taip įprasta, kad net sunku pajusti ypatingą to įvykio reikšmę ar aurą. Rodos, uodo įkandimas sukelia daugiau jausmų negu iš fotografavimo įrenginio „išskridęs paukštukas“, kurio išskridimo dažniausiai nepalydi net užrakto spragtelėjimas. O ir procesą bei rezultatą skiria akimirksnis. Jokio ryškinimo, jokių laboratorijų,...
Sigitas Parulskis. „Dramedijos“ Pirmiausiai šioje Sigito Parulskio pjesių rinktinėje perskaičiau paskutinę dramą „Julija“. Prieš dvejus metus nėjau į LNDT žiūrėti pagal šią dramą pastatyto spektaklio, nes nepatikėjau autorių sumanymu kuo daugiau suplakti į krūvą: vienos dalies pastatyme tie patys aktoriai vaidina skirtingus personažus, o tų skirtingų yra daug, nes dramaturgas, nepasitikėdamas savimi, publika ir Žemaitės biografija, prilipdo prie jos...
Litvakų kultūrai svarbūs rašytiniai tekstai, ypač – grožinė literatūra. Būtent ji atveria dar nepažintą erdvę, kurioje tarpsta idėjos, vertybės ir mąstymo įvairovė, kitoks, galbūt neįprastas žvilgsnis į mus supančią aplinką. Jidiš literatūra nebejotinai yra integrali ir reikšminga ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūros dalis. XX a. pirmoje pusėje susiformavęs avangardinis judėjimas paveikė ir žydų autorių kūrybą: jie siekė atnaujinti literatūrą, ieškojo modern...
Turbūt mažai yra nieko negirdėjusių apie Nobelio premija apdovanotos lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romaną „Bėgūnai“. Kūrinys laimėjo prestižinę Bookerio premiją, yra išverstas į lietuvių kalbą, apie jį rašyta kultūrinėje spaudoje (net dvi recenzijos skelbtos „Literatūroje ir mene“) bei naujienų portaluose. Nors „Bėgūnams“ nešykštėta dėmesio, pagrindinis literatūros kritikus bei tyrėjus kankinęs klausimas apie kūrinio strukt...
Daiva Kairevičiūtė. Poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“ Ką reiškia būti nufotografuotam, kokie įspūdžiai iš fotosesijos? Man regis, šiandien, fotografuojančių telefonų epochoje, būti nufotografuotam beveik nebereiškia nieko. Turiu keliolika vaikystės fotografijų, keletą – iš paauglystės ir jaunystės laikų. Jos, bent jau man, įdomios. Šiandien, kai skaitmena dokumentuojamas vos...