Literatūra


Irene Vellejo knyga apie rašto gimimą ir užrašyto žodžio evoliuciją bus įdomi ne tik pirmąkart besigilinantiems į šią temą, bet ir tiems, kurie su rašto atsiradimu susipažinę kiek išsamiau. Nors su autore kartais būtų galima pasiginčyti, vis dėlto nelabai tikslinga, nes knyga nėra mokslinė monografija. I. Vallejo informaciją reflektuoja remdamasi savo patirtimi ir apmąstymais, ir tai, atrodo, yra šios knygos stiprybė. Be to, autorė lygina ir pateikia dau...


Pastaruoju metu daug kalbėta apie kalbos reikalus. Daug – neretai nukrypstant į kraštutinumus – ginčytasi dėl redagavimo, redaktorių vaidmens ir apskritai jų reikšmės. Vis dėlto šiose diskusijose pražiūrėta, kad tekstas redaguojamas dar iki jam patenkant į redaktoriaus rankas. Pirmasis teksto redaktorius (kartais labai priekabus) yra pats autorius. Tai visiškai neišvengiama, bene svarbiausia redagavimo ir svarbi kūrybinio proceso dalis, lemianti, ar...


Jau maždaug du dešimtmečius lietuvių kalbos politika pamažu liberalėja. Legalizuojami įvairūs šalutiniai normos variantai (pvz., „abiem“ ir „abiems“ įtvirtinta dar 2002 m.; „atsižadėti ko“ ir „atsižadėti nuo ko“ – nuo 2003 m.; „atstatyti sveikatą“ – nuo 2017 m., „gili krizė“, „gilus miegas“, „gili naktis“ ir pan. legalu nuo 2018 m.; „anšlagas“, „...


× Jurga Tumasonytė Šiemet leidyklos „Kitos knygos“ redaktorė Asta Bučienė pagerbta „Auksinės lupos“ premija – įvertinta už nuopelnus literatūros kūrinio kelyje nuo autoriaus ir vertėjo iki spausdintos knygos. Ta proga apie redaktoriaus darbo užkulisius, kalbos jausmą, rašytojus bei vertėjus mudvi ir kalbamės.    Asta Bučienė. Pauliaus Žižliausko nuotrauka   Man smalsu – nuo ko viskas prasidėjo?  Knygų leidybos pasa...


× Lina Simutytė   Pasikalbėti su rašytoja ir literatūros kritike Virginija Kulvinskaite-Cibarauske ketinau perskaičiusi jos romaną „kai aš buvau malalietka“ („Kitos knygos“, 2019), tačiau tai darau tik dabar, Virginijai po ilgų darbo metų žurnale „Literatūra ir menas“ palikus kuruotą literatūros skiltį. Vis dėlto kalbamės ne tik apie kritiką ar jos pernai išleistą apsakymų rinkinį „Keturi“ („Kitos knygos&ldqu...


Gabija Grušaitė paskleidė prozinę sporą – daigią, kad jau skleidžiasi mažmenininkų topuose. Atminties grybiena rausiuosi prie ankstesnių, kiek apsamanojusių rašytojos romanų „Neišsipildymas“ (2010), „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (2017) ir prasmės impulsu linkstu šias tris knygas sudėti į maniera ir potekstėmis susijusį triptiką. Ir tada, ir dabar G. Grušaitės pasakotojas kelia iš esmės tą patį egzistencinį klausimą:...


„Mane visada domino magija, tačiau ne ta, kai iš iliuzionisto cilindro ištraukiamas triušis, o toji, kurios pagalba bandoma pakeisti realybę, galinti pro visas sienas, kurias savo aptemusiu protu sukūrėme, prasiskverbti prie tikrosios esmės. Pavyzdžiui, tibetiečiai tam, ką mes įvardijame kaip „magija“, turi du iš esmės besiskiriančius žodžius: migtrul, kuris reiškia „akių iliuziją“ arba „akių dūmimą“, ir drub tag, kurį...


Ar etiška apie baisius dalykus rašyti gražiai, t. y. vaizdingai, sklandžiai? Absurdiškas klausimas, nors kai jį ištari pirmąkart, atrodo visai logiškas. Tiesa tokia, kad kartais žiaurumą geriausiai perteikia būtent juokas, o mirties alsavimą ir siaubą – svaigiai graži kalba.   Adania Shibli. „Menka detalė“   Adania Shibli. „Menka detalė“. Iš arabų kalbos vertė Julija Gulbinovič. Knygos dizainas – Linas Sp...


Šiame tekste turėjo būti dviejų poezijos knygų ap­žvalgos ir jis galėjo tapti antrąja eskalatoriaus į žemutinius poezijos aukštus dalimi. Tačiau Dianos Paklonskaitės eilėraščių knyga „Gėlės kaip šunys“ man galiausiai pasirodė įdomesnė, nei maniau iš pradžių, todėl nusprendžiau jai skirti atskirą rašinį. Ankstesnius poetės rinkinius kritika priskyrė emigrantų literatūrai. „Gėlės kaip šunys“ yra išimtis, nes i&sca...


Kartais patirtas įvykis pasirodo toks sodrus, kad jeigu jį užrašytume, niekas nepatikėtų. Bet gali atsitikti ir atvirkščiai – pramanas ima konkuruoti su tikrove. Prozininkė Jurga Tumasonytė prisipažino: spaudai kitados kalbinti aiškiaregiai būdavo tokie nuobodūs pašnekovai, kad vėliau verčiau juos prasimanydavo. Gebėjimas kasdieniškus dalykus pateikti kaip egzotiką, o egzotiką subuitinti iki šiol yra viena jos prozos intrigų. Šios intrigos y...