Pasaulyje – ir Lietuvoje – vis daugiau įmonių eksperimentuoja su keturių darbo dienų modeliu. Yra teigiančių, kad sėkmingos šių įmonių patirtys ir sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas dar šio šimtmečio viduryje trumpesnę darbo savaitę pavers tikrove visiems. Kaip tokie pokyčiai paveiktų rašytojų gyvenimus? Viena vertus, užsiimti kūryba galima bet kuriuo metu, kita vertus, menininkas nėra izoliuotas nuo visuomenės, dažnai dirba kitus d...
Vaikystėje ir paauglystėje su tėvais važiuodavau į dviejų gatvių kaimą, supamą dirbamų laukų, besidriekiančių iki melsvai žalsvo, karštyje tirpstančio horizonto. Tolumoj galėjai įžvelgti automobilių vorelę, judančią miesto link, akivaizdžiai sprunkančią nuo vaiko, kuris mieliau būtų leidęs vasarą su draugais mieste, tačiau buvo ištremtas į nuobodulio salą žaliuojančių rugių vandenyne. Šiaurės Lietuvos lygumų begalinis nuobodulys – kaip gali jaunuolio, trokštanči...
Mano rankose – dar viena leidyklos „Lapas“ išleista knyga. Šįsyk tai gerai žinomos kultūros asmenybės – architekto, Lietuvos Sąjūdžio veikėjo ir roko maršų iniciatoriaus, legendinės grupės „Antis“ vokalisto Algirdo Kaušpėdo – autofikcinis romanas „Koplyčia“, kurį autorius, kaip teigiama, rašė penkerius metus. Nenuostabu, nes knyga savo apimtimi (penki šimtai puslapių – ne juokas) pretenduoj...
Naująjį Valdo Papievio romaną „Ankančiam pasauly“ skaičiau Paryžiuje, pasivaikščiojusi ankstesnių romanų – „Vienos vasaros emigrantai“ (2003), „Eiti“ (2010), „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ (2015) – veikėjų maršrutais, atpažindama tas pačias gatves, tiltus, patiltes. Minėtuosius romanus norisi apibūdinti per analogiją su Paryžiumi: rašytojo knygos primena šiame mieste dažnai matomus įvijus, sr...
Alinos Borzenkaitės eilėraščius jau buvau pamėgusi klausydamasi autorės skaitymų ir skaitydama publikacijas. Labai laukiau pirmosios knygos ir jau galiu patvirtinti, kad laukti vertėjo – poezijos rinkinys „Undinės žvejoja“ paliko labai palankų įspūdį. Alina Borzenkaitė. „Undinės žvejoja“, V.: „Slinktys“, 2025, dailininkė Agnė Čirbulėnaitė Pradėti noriu nuo rinkinio leitmotyvo – pasakos naratyvo, jo atkartojimo ir kūrybiško...
Sara Poisson. „Šito gyvenimo skonis“, V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024 Romanas didelis (apie pusšešto šimto puslapių) ir visai netipiškas – siužetinės intrigos beveik nėra, užtat be galo aprašinėjama trijų vienišų žmonių gyvenimo kaime buitis. Tai, manytum, būtų kvintesencinis nuobodulys, bet kad ne – įspūdingas, savitas kūrinys. „Sara girdi pypsint skalbimo ma&scaro...
Šiemet iš milžiniško pasaulinio leidybos vandenyno išnyko dvi smulkios žuvelės. Išties net ne žuvelės, o planktono gumuliukai, tačiau jie itin svarbūs mums, lietuviams. Leidykla „Noir Press“, įsikūrusi Notingame, Didžiojoje Britanijoje, ir leidykla „Pica Pica Press“, įsikūrusi nedideliame Jungtinių Amerikos Valstijų IIinojaus valstijos miestelyje, leido lietuvišką literatūrą anglų kalba. Abi nutraukė savo veiklą. &bdquo...
× Jurga Tumasonytė Taivano iliustratorės ir paveikslėlių knygų autorės Tzu-Chun Chang pasaulis kuriamas iš švelnių, blausių spalvų, keistokų padarų ir mažų žmonių, pasiklydusių plačiose erdvėse. Prieš imdamasi vaikų literatūros, ji dirbo kino industrijoje, meno galerijose, bendradarbiavo su šokio trupėmis, o galiausiai atrado savo kelią link paveikslėlių knygų, kurios šiandien keliauja ne tik po Taivaną, bet ir po Europą. Ji pripažįsta, kad būti taivanie...
× Lina Simutytė Dovydas Grajauskas, nemėgstantis prisistatyti kaip poetas, neseniai išleido antrąją eilėraščių knygą „Debreceno gatvės bliuzas“ (leid. „Baziliskas“). Knyga festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ šį savaitgalį buvo įvertinta Jaunojo jotvingio premija „už naujus sąskambius – žaismingą griovimą ir kitoniškas sakinių formas, už gyvą socialinį pulsą, atminties įprasminimą ir prasmės ilgesį“. Nor...
Lankydamasi elegantiškuose, tarpukarį menančiuose rašytojo Balio Sruogos ir skulptoriaus Juozo Zikaro memorialiniuose muziejuose Kaune, atkreipiau dėmesį, kad apie šių inteligentų šeimų tarnaites muziejininkės kalbėjo kiek nepatogiai, tarsi norėdamos pasiteisinti. Tąsyk susimąsčiau, kodėl tarnaičių buvimas istorijoje mus verčia jaustis šiek tiek nejaukiai. Atsakyti į šį klausimą gali padėti neseniai lietuvių kalba išleista lenkų žurnalistės ir ist...