Literatūra


Užrašyta gegužės 1 d.     Paul Austre. „The New York Trilogy“.    Lygiai prieš savaitę grįžau iš Paryžiaus, miesto, kur savo literatūrinę karjerą, versdamas prancūzų poeziją ir rašydamas filmų scenarijus, pradėjo amerikiečių rašytojas Paulas Austeris. Tuo metu jis buvo vos keleriais metais jaunesnis už mane. Turbūt daugiau nei metus praleidau skaitydamas ir rašydamas magistro darbui apie P. Austerio pirmąjį romaną &bd...


Knygą ne šiam pirmiausia deklaruoja pavadinimas: „Tiems, kurie neskaito.“ Tiesą sakant, gal net nebūčiau jos skaitęs, jeigu nebūčiau gavęs nusipirkti elektroniniu formatu. Antra, ne man, nes ne tas amžius – knyga apie jaunimą ir, matyt, skirta save atpažįstančiam jaunimui. Ir trečia – knygos žodinė raiška yra anapus mano aplinkos sluoksnio ir literatūrinės estetikos. Rusiški keiksmažodžiai klesti, o žargonas (šiek tiek lietuviškas,...


Pastaraisiais metais istorinis lietuvių romanas klesti – galime identifikuoti plačią skirtingų temų, registrų ir knygų pobūdžių amplitudę. Nuo Rasos Aškinytės romanų „Glesum“ (2016) bei „Istorija kaip upė“ (2018) ir Dainos Latvės – „Memelio gaisras“ (2020) ir „Garmėjimas“ (2023) iki Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ tetralogijos ir „Petro imperatorės“ dilogijos; nuo Herkaus Kunčiaus istorijos karnava...


Negi nenustebintų, jei šmėkštelėjus minčiai, ar naujausiame autoriaus tekste bus gaktos plaukelių figūra, ją rastum jau pirmame sakinyje? Sigito Parulskio romane „Nutylėtų lelijų miestas“ (2016) šie specifiškai lokalizuoti kūno plaukai, tik įvardyti „dygiais plaukučiais“, irgi pasirodo pirmame pasakojimo puslapyje. Šį kartą autorius susilaiko savo prozoje pamatinės Jėzaus Kristaus ikonos neįvardijęs iki 29 puslapio. Jėzus ir seksas, lit...


Rolando Rastausko kelionių esė rinktinės „Verkianti bronza“ nekantriai laukiau: iš visų jo skaitytų tekstų geriausiai įsiminiau tuos, kuriuose rašyta apie buvimą svetur. 1993–2023 m. kelionių tekstus aprėpianti išsami rinktinė leidžia prisiminti geriausius ir įsitikinti, kaip laikas keičia veiksmo vietas, temas bei realijas ir koks įvairialypis R. Rastausko tekstas.    Rolandas Rastauskas. „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993-2023&ldquo...


Keičiantis švietimo prioritetams ir vis intensyviau plūstant informacijos srautams, kyla poreikis peržiūrėti nacionalinį raštijos kanoną, ginčijamasi dėl to, ką tebeverta laikyti klasika. Pravartu pasižvalgyti į kaimynus latvius, kurie tautinio atgimimo epochoje turėjo brandesnę literatūros tradiciją – juos menkai palietė XIX a. carinės Rusijos vykdytas spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir politinių represijų bangos, todėl kultūrinis elitas galėjo laisvia...


Viena įsimintiniausių pernai išėjusių poezijos knygų – antrasis Simono Bernoto rinkinys „Pasakų parkas“, ryškiaspalviu, lietuvių poezijos rinkiniams nebūdingu blizgiu viršeliu, kuriame panaudotas Jono Jurciko tapybos darbas „Tvora“, kuria prieštaringą paviršinio žvilgesio (dominuoja fluorescencinės spalvos), hedonistinio nesuinteresuotumo ir sykiu distopinio klaiko, grėsmės (šviesos takas – it paleistõs raketos...


Rolandas Rastauskas. „Verkianti bronza. Kelionių knyga, 1993-2023“. Dailininkas Jokūbas Jacovskis. – V.: „Apostrofa“, 2024.    „Kartą su iškilia lietuvių eseiste, atrodytų, visai netyčia atsidūrėme priešais verkiantį bronzinį vyrą Malmės paupy ir abu išsyk supratome, kad nepasidalinsime stovylo ašarų. Visada išeis nelyginis skaičius. „Tu turbūt aprašysi jį, Rorikai“, – atsargiu balsu, neži...


× Lina Laura Švedaitė   Naujausiame romane „Tasmanija“ (į lietuvių kalbą vertė Rasa di Pasquale) Paolo Giordano, prestižinės italų literatūros premijos „Strega“ laureatas, rašo apie mūsų dienų pasaulį ir jo ateitį. Tiksliau, apie pasaulį, kuris neturi ateities, kuriame sutrikusi ir įsibauginusi žmonija savo rankose nebeišlaiko kontrolės svertų, o visuotinis sąmyšis nuodija tarpusavio santykius.  Su autoriumi susitinku vie&sca...


1. Darius Žiūra. „Diseris“ („Kitos knygos“)     Viena įdomiausių šio ketvirčio knygų, gimusi, kaip liudija ir jos pavadinimas, iš mokslinės disertacijos. Žinoma, mokslo tradicine prasme joje nerasime. Tai autofikcija, pasižyminti negailestinga savistaba ir, beje, autentiškesnė už daugelį nūn populiarių autofikcinių romanų, tikslingai kurpiamų užkariauti rinką. Nors anotacijoje akcentuojami devyniasdešimtiniai ir pasakotojo s...