Literatūra


Akvilinos Cicėnaitės tekstus pirmąsyk skaičiau „Pasaulio lietuvio“ tinklalapyje ir rašė ji tada apie romanui „Anglų kalbos žodynas“ gana artimas temas – liminalumą (pereinamąjį, tarpinį būvį), nomadus, emigranto savivoką. Šia prasme įdomu stebėti, kaip autorei aktualios temos keitėsi, gryninosi virsdamos pasakojimu ir, bent iš dalies, prarado romantizuojančią tonaciją.  Viena svarbiausių romano „Anglų kalbos žodynas“, kurį...


Paėmęs į rankas kolegos Gintaro Valiuškevičiaus knygą „Apie vandenį be lygčių“ prisiminiau dar tik atgimstančios Lietuvos televizijos laidoje girdėtą profesoriaus Algirdo Avižienio mintį, kad Kalifornijos universitete buvo tradicija matematikos srities disertacijose nenaudoti formulių. Sunku patikėti, bet savo ausimis girdėjau. Tiesa, tuo metu buvo atkuriamas Vytauto Didžiojo universitetas, planavęs dirbti pagal artes liberales studijų modelį. Buvo orientuojamasi į plačias stu...


Daiva Kairevičiūtė. Rašytojas Artūras Tereškinas. Iš ciklo „99 scenarijai rašytojams“ 2023   Man niekada nepatiko fotografuotis. Net tada, kai turėtų būti pats fotografavimosi įkarštis – antras ar trečias gyvenimo dešimtmetis. Kelios dvidešimtmečio nuotraukos išliko – ilgi šviesūs plaukai ir didžiulė juoda barzda. Mano kurso draugės Vilniaus universitete vis klausdavo: ar tu sentikis? Ar tu žydas? Než...


× Živilė Galdikienė   Poetas, eseistas Donatas Petrošius apie rašytoją Rasą Aškinytę yra pasakęs: „Smagu sutikti autorę, kuri į literatūrą žengtelėjo ne nuo scenos, ne iš žurnalistikos, ne iš virtuvės, o iš filosofijos. O tai reiškia – iš proto ir laisvės.“ Tad pokalbyje pirmiausia žengtelėjome į proto ir laisvės lauką, kalbėjomės ir apie kūrybinius procesus, užmestus žmones, dalykiukų rankiojimą, o iš...


Prancūzų literatūroje trumpo, koncentruoto romano tradicija itin stipri. Pirmą kartą trumpo prancūziško romano galią patyriau paauglystėje perskaičiusi Françoise Sagan „Sveikas, liūdesy“. Stebino, kad galima taip glaustai, be nuobodžių aprašymų, perteklinio psichologizavimo ir ištęstų dialogų perteikti esmę – liūdesį ir gyvenimo džiaugsmą, brendimo patirtis, naivų cinizmą.  Džiugu, kad net pastaraisiais dešimtmečiais, kai knygų rink...


Kol kas rašytoją Georges’ą Perecą (1936–1982) žinojome tik iš jo pirmojo romano „Daiktai“ (iš prancūzų kalbos vertė Donata Linčiuvienė), už kurį autorius pelnė vieną garbingiausių Prancūzijoje Théophraste’o Renaudot premiją. Šių metų pradžioje leidykla „Lapas“ išleido G. Pereco knygą „Žmogus, kuris miega“ – pats rašytojas teksto nepriskiria kokiam nors konkrečiam žanrui, nors kritika vadi...


  Ką reiškia būti nufotografuotai?  Nežinau, ką man reiškia būti nufotografuotai. Nemėgstu žiūrėti į savo nuotraukas, jausmas lyg klausyčiausi savo balso. Nepatinka ir kai kas netyčia pagauna mane kadre: dažniausiai ten būna nuvogta kokia nors iškreipta mano mimika, nes turiu įprotį kalbėti gan ekspresyviai ir visuomet kraipau veidą, lyg pasakočiau anekdotą. O pozuodama jaučiuosi, tarsi vaizduočiau tą, kas nesu aš. Nustatau kiek įmanoma teisingiausią veido...


Tikrą intelektualinį nuotykį žada Ramūnas Čičelis naujausioje knygoje „Alternatyva“. Tai trečioji autoriaus didžiojo užmojo, vadinamo kultūrologinių straipsnių trilogija, dalis – 127 p. literatūros kritikos tomas ar, tiksliau, knygutė. Kai nebeliko kritikos korifėjų Alberto Zalatoriaus, Vytauto Kubiliaus, Vandos Zaborskaitės, Valdemaro Kukulo ar savitų reiškinių, tokių kaip Castor&Pollux, literatūros kritika Lietuvoje, atrodo, pasireiškia tik pavienėmis įdomio...


Poeto ir vertėjo Tomo Taškausko „Raudų siena“ – knyga, kurią privalome apmąstyti. Visų pirma, tai nėra eilinis poezijos rinkinys. Leidinio aprašyme teigiama, kad ši knyga „aktuali kaip meninės pagarbos mūsų laisvę iškovojusiems partizanams išraiška“. Antra, jei šis leidinys nesulauks atgarsių, neramu, kad tokių gali atsirasti daugiau. Sakydamas „tokių“, nurodau ne į „Raudų sienos“ idėją, o į jo...


  Kobėlios Justīns. „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“. Dailininkė Deimantė Rybakovienė. – V.: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2023.   „Dar dangui nematant, bet žemei jau žinant“ – taip pavadinta Justino Kubiliaus poezijos knyga.  Bet ir ne taip, tikrasis jos vardas „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“ – šiaurės vakarų žemaičių kalba. Šiauriniai žemaičiai – pats žemaitišk...