Ką reiškia būti nufotografuotam, kaip jautiesi fotografuojamas? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuotas tampi tiesiog spektaklio personažu, kuris gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kaireviči...
Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“ Rašytojas ir režisierius Alvydas Šlepikas jau patrimitavo – Sandra Bernotaitė parašė mažiausiai dešimtmečio romaną „Akys chimeros“. S. Bernotaitė, ilgai gyvenusi Australijoje, grįžo tiesiai į smetoninį Kauną ir išvydo garlaiviu į Gelgaudiškį keliaujančią lenkų ir lietuvių rašytojų delegaciją. Iki prieplaukos delegaciją atveda visuomenės veikėja Sofija Čiurlionienė, Rašytojų d...
„Literatūroje ir mene“ spausdintoje recenzijoje „Tiesą žinoti geriau“ Renata Šerelytė aptarė 2021 m. „Literatūrinių slinkčių“ konkurso prozos laureačių kūrinius, tačiau nepaminėtos liko konkursą laimėjusios poetės Alina Borzenkaitė ir Uršulė Toleikytė. Todėl sąžininga atskirą apžvalgą skirti ir joms. Abi poetės skelbia savo kūrybą kultūrinėje spaudoje, jų eilėraščių yra 15min.lt organizuojamame projekte „Urban Poetry“, Vi...
Nana Ekvtimišvili. „Kriaušių laukas“ Esu pastebėjęs, kad enciklopedijose ir žinynuose pateikiamuose grožinės prozos apibrėžimuose dažnai užsimenama apie kasdienį gyvenimą, neva būtent kasdienybė tokio pobūdžio kūriniuose paprastai vaizduojama, apmąstoma. Prieštarauti nelabai pavyktų – gyvenimiškos istorijos iš tiesų gana dažnai pasakojamos prozos kūriniuose. Tik pasakyti, kiek tos istorijos kasdieniškos, kartais nelengva. Ne visai tipi...
„Magas“ išliko toks pat magiškas. Leidyklai „Alma littera“ po 24 metų perleidus Johno Fowelso romaną „Magas“, jo apimtis susitraukė daugiau nei 100 puslapių, bet smūginė jėga – nė kiek. Retas atvejis, kai antrą kartą perskaityta knyga palieka ne mažesnį įspūdį. Vienus kūrinius išaugame, iki kitų priaugame. „Magas“ – knyga, kuri tarsi auga kartu su skaitytoju. Literatūrai skirtuose forumuose ar kultūrinių leidinių a...
„Arba, arba“ (dan. „Enten – eller“, 1843) – pirmasis publikuotas danų filosofo, teologo ir rašytojo Søreno Kierkegaard’o darbas – išleistas pasirašius fiktyvaus leidėjo Victoro Eremitos pseudonimu. Šis dviejų tomų veikalas, kaip galima numanyti ir iš pavadinimo, atskleidžiančio įtampą ir pasirinkimo būtinybę tarp dviejų priešingybių, kalba apie dviejų skirtingų žmogaus egzistencijos būdų ir pasaulėži...
Ką reiškia būti nufotografuotai, kaip jautiesi fotografuojama? Esama įsitikinimo, kad taip „pavagiama“ žmogaus siela... Tai turbūt retorinis klausimas. Kaip tau šis kadras? Tau svarbu atrodyti? O gal nufotografuota tampi tiesiog spektaklio personaže, kuri gyvena jau atskirą gyvenimą? Kalba keičiasi, vizualėja, esama nuogąstavimų, kad teksto (tradicine prasme) greitai apskritai neliks. O galbūt iš rašytojo irgi liks tik vaizdas? Daiva Kairevičiūtė...
1993 m. pasirodęs romanas „Ragana ir lietus“ yra paskutinis Jurgos Ivanauskaitės vadinamojo ikitibetinio laikotarpio kūrinys. 1994 m. rašytoja aplanko Tibetą ir jos kūrybos temos, kaip įprasta sakyti, pasikeičia – dėmesys krypsta į Rytus, budizmą, dvasingumą. Tačiau bent vienas motyvas ir ikitibetinėje, ir potibetinėje kūryboje išlieka nepakitęs: apsakymų, romanų personažės geidžia dvasingumo bei ribinių patirčių kaip galimybės į(si)steigti save, pajusti prasmę. I...
Esu dėkingas rašytojai Connie Palmen, atsiuntusiai savo neseniai į anglų kalbą išverstos ir „Amazon Crossing“ leidyklos išleistos knygos „Mano istorija, tavo istorija“ egzempliorių. Jo skaityti neplanavau, tačiau kartą prisireikė knygos, į biblioteką nueiti galimybės neturėjau, o šioji namuose buvo vienintelė dar neskaityta. Nesu didelis sufikcintų Sylvios Plath ir Tedo Hugheso gerbėjas, tad privalau iš anksto pasakyti, kad tik pradėjęs...
Melsvos pušys virpėjo nei stygos, tolumoj dusliai lojo šuva iš skaitytos vaikystėje knygos, kol galiausiai – budrumo pristigus – paskutinė nusviro galva. Aivaras Veiknys, „Prieglobstis“ (p. 69) Keisčiausių reiškinių ir įvykių sugretinimas, sugyvenimas įmanomas sapnuose. Ir literatūroje. Regis, neįmanomo samplaika labiausiai būdinga siurrealizmo estetikai, kurią sapnai i...