„Poetinio Druskininkų rudens“ konkursų laureatų eilėraščiai

Rugsėjo 28–spalio 4 d. Vilniuje ir Druskininkuose vyko 33-iasis tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“. Spausdiname Vieno anoniminio eilėraščio, Vieno anoniminio eilėraščio tema „Poezijos frontai“, humoristinio eilėraščio tema „O aš jums tuoj parodysiu...“ konkursų nugalėtojus.

 

 


Vieno anoniminio eilėraščio konkursas

I vieta


× Jurgita Jasponytė


Posūkis


Gudų gatve

rieda ant riedlentės

per karštą ir klampų asfaltą

mergaitė,

dėvinti hidžabą –


už posūkio,

žemiau Nevskio cerkvės,

gatvė keičia pavadinimą

į Lenkų.


Darbininkai ten lieja smalą

lieja asfaltą

lygina volu.

To nežino imigrantų mergaitė

ant riedlentės

už posūkio –


kur gatvė keičia pavadinimą –

lieka žymė.


2022 m. birželio 7–rugpjūčio 24 d.

 

II vieta


× Gražvilė Baleišytė


Žemuogės testamentas


Žemuogių skoniu dėmėta oda

Atgręžia gailų ilgesį

Smingantį užnuodytu kraštu

Ryja dienoms balzganėjant

Susirietusius bestuburiškus sraigių kūnus

O fosiliškos vandenių kojos

Geidulingai apkabina

Beplaukius sėdmenis

Apkritusius susiraičiusiais nuo kaitros

Ankstyvo liūdesio žolynų grįžulais


Kastuvėlių caksėjimas

Džergžteli į dirvos akmenis –

Traiško iliuzorišką viltį

Tinkama dirvos ph sudėtis

Nesugeba paguosti

Meldų tvaikas išspjauna

Vakarykščių suokalbių keršulius


Naktis be pilnaties skausmo

Tik budinčią sielos ausį atgręžus

Kad nepavirstume pirmabūčiais uolų piešiniais

Primerktos akys ragauja

Vidurvasario liepžiedžių medų

Šlama uogienojų lapeliai prikibę

Prie neregimų veido šluotelių


Ant kiekvienos juodosios nakties blakstienos

Kybo po raudoną prisirpusią žemuogę

Nesutraiškytą žalvario amžiaus liudininkę

Neįveikiamą paveldėtoją

Karingai saugančią raudonųjų syvų

Vaisingus užraktus

 

III vieta


× Linas Daugėla


sūrymas


seniau nekalti sovietiniai žmonės

girdavo vaikus valgančius lašinius


buvau tas geras vaikis

valgąs lašinius su duona

ir raugintais agurkais


tada palaikydavau

kaimynams senukams duris

su knyga ir sumuštiniu rankoj

jie dėkodavo duodavo saldainių

juokės kad hėgelį skaitau


kai senoliai išmirė vaikystė išdulkėjo

išmestom knygom

lašiniai sutižo

pelėsinė diena padabino palangę


išpilu perrūgusį sūrymą gatvėn

tik sūrumas jau įtekėjęs į venas


praeivis nužiūri mano prėską

vaikystės šešėlį

sūrymo baloj


jei čia būtų mona liza

žiūrėtų taip pat

 

IV vieta


× Dinko Telećan


Paukščio iš Artimųjų Rytų apsilankymas


Ištverti, ištverti, ištverti, gieda paukštis, kuris atskrido iš Artimųjų Rytų. Ar žinai, kodėl aš giedu, dvikoji be plunksnų? Kad tave paguosčiau, kad praskaidrinčiau dieną, kad ką nors priminčiau, tylos nejauką nuginčiau, sukurčiau aplinką? Žinai nedaug, sužinok daugiau. Žinai, kas yra rankos, kas yra sparnai. Ištverti. Ji gieda, aš giedu, kad ir jis, ir ji pas mane atskristų iš kitos lajos. Bet lajos nėra viena ir kita, ta ir ana, dvikoji be plunksnų. Ir vienose, ir kitose šaukiama, badaujama, nekenčiama, ilgimasi, veisiamasi; ištverti. Nesižavėk viena ar kita, nedalinki taip, kaip visi šituos kraštuos. Mes ne tokie, besparni sutvėrime, neturim mes ašarų, kurios patogiai kristų ant žemės po kojomis, kurių drėgnais takais kurtume pasakojimus. Ištverti, sako tau paukštis, sako man paukštis, sparnais įsirėžti į uždarą erdvę, prišaukti ją, prišaukti jį, padrikusiomis mintimis apie lizdą, kurio kraštai trauks gaivius rytinius spindulius. Kažką galvoji apie kraštą, iš kurio atskridau. Mano sparnus tomis mintimis apsunkini. Bet ištverti, ištverti, dvikoji mano be plunksnų, tai galėtų būti mūsų skirtis, galėtų būti grubus giesmės vertimas iš kalbos į kalbą, pagrindas, jei nepamirši, kad tiktai tu pagrindo trokšti, tos apgaulės, ant kurios nekrenta plunksnos. Žinai, dėl ko aš giedu, ar renkiesi savo žemiškas žinias? Čia girdimi šūviai ir kaukimas, ant žemės krinta pelenai, vėliavos plevėsuoja prie lajų, ei, prie lajų, žemieti, besparni, bet esi tu čia, esu aš čia, ir jis, ir ji yra čia, kad ištvertume, kad ir ką turėtume. Ši laja ar kita, dangus ar padangė, pasakiau, išgiedojau, tu, kuris nežino. Mano Artimuose Rytuose ar tavo Artimuose Vakaruose, kur atskrendu vejamas šūvių. Šokis, kurio lauki: bus. Giesmė, kurios lauki: bus. Bet kas prisimins pamiršti skrydį?


Iš kroatų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė

 

V vieta


× Dalia Tamošauskaitė


Kas iš to, kad ne vieną, bet vienišą –

Išsijotą per laiką kaip skiemenis –

Nukryžiuot (lyg agonijos pranašą)

Palšą rudenį pargina piemenys,


Kai seniai nuganyta jau vasara

Paveikslėliuose knygų pelijančių.

Ir erškėtrožių vaisiai tik atveria

Net šalnos intymumo nebijančią


Šizofrenišką tylą... Suvystytą

Į keiksmažodžiais dvokiančią staltiesę.

Tad bejausmė lyg zombė akistata

Subadytoje rankoje ištiesia


Tau tave... Ir lyg nuodą įlašina

Į venas glamonėjantį nerimą...

O pasaulį keliskart sumažinus,

Nuo palangių nušluosto gyvenimą.

 

Vieno anoniminio eilėraščio tema „Poezijos frontai“ konkursas

I vieta

(neskirta)

II vieta


× Dainius Dirgėla


poezijos fronte nieko naujo:

po eroso ateina tanatos


skambinu mirčiai smalsu

sužinoti kada ir kaip


palyginti su sodros

pensijų skaičiuokle


išmaniajame kalendoriuje

susidėlioti datas


matyti ar nėra sutapimų

su kitais ateities planais


malonus balsas telefone

atsiprašome šiuo metu

visi registratoriai užimti

prašome palaukti


primename kad galite registruotis

internetu adresu www mirtis taškas end


pokalbis bus įrašytas

jei sutinkate prašome pasirinkti


staigi mirtis spauskite vienetą

lėta mirtis spauskite dvejetą

ar yra gyvenimas po mirties spauskite trejetą

nemirtingumas – paslauga neteikiama

meniu in english choose number four

meniu po russki naberite kreiser moskva


atsiprašome šiuo metu

visi registratoriai užimti

prašome palaukti


jūsų numeris

užregistruotas


mes su jumis

susisieksime

 

III vieta


× Simonas Bernotas


Etimologija


Žodis pasiryžęs mirt už Žodyną

Žodis tampa savanoriu praeina apmokymus vyksta į frontą

Žodis ne žvirblis

Žodis tai ginklas kardas durklas kastetas revolveris karabinas granatsvaidis ragatkė ar bet koks kitas žodis

Žodis niekada neprašauna

Žodis žudo nevykusius pranašus ir dar labiau nevykusius jų sekėjus

Žodis paliečia širdį ir kitus vidaus organus

Žodis nesiteisina nepriešgyniauja nesiginčija

Žodis nugali

Žodis gauna paaukštinimą dabar jis ŽODIS

ŽODIS užstringa

ŽODIS nemiega nevalgo nešika

ŽODIS išsprūsta ne laiku ir ne vietoje

ŽODIS įsipainioja tarp kitų žodžių ir lieka nepastebėtas

ŽODIS jaučiasi nebereikalingas

ŽODIS bijo būti išbrauktas

ŽODIS dezertyruoja

Žodis sugrįžta namo o ten taip tuščia tuščia tik šuo

Žodis gauna žinią kad fronte žuvo prasmė

Žodis reiškia gilią užuojautą

Žodis ateina į laidotuves atneša baltų gėlių vainiką su juosta liūdi vaikai

Žodis pagerbia atminimą tylos minute


Žodis rašo memuarus sukuria daugybę žodžių

Žodis nusipelno pagiriamojo žodžio už šiuos nuopelnus

Žodis tariamas nurausta

Žodis neieško savęs kišenėje nes ten tik parako likučiai

Žodis netenka galūnės per teroristo susisprogdinimą

Žod kenčia

Žod atbūna

Žod tampa donoru dovanoja o ir d

Ž miršta paskutinis

 

Humoristinio eilėraščio tema „O aš jums tuoj parodysiu...“ konkursas

I vieta


× Justina Žvirblytė


/ / /

o aš jums tuoj parodysiu

kaip nerašyti nesėkmingų

eilėraščių

kaip nerašyti sėkmingų

eilėraščių

kaip sėkmingai nerašyti

jokių eilėraščių

kaip nerašyti jų nei kaire

nei dešine ranka

vos už 100 eurų per mėnesį

vos už 1000 eurų per metus

(perkant daugiau iškart –

pigiau)

jūs išmoksite daugiau

nebeapsimetinėti rašytoju


spalį startuoja

knygų nerašytojų grupė

čia susipažinsite

su nerašančiu savimi

išmoksite pajusti

įvairius gerus pojūčius

bendraminčiai sukurs

bendrumo jausmą

čia pagaliau išsivaduosite

iš rašytojiškų kančių

ir prisijaukinsite

nerašymo malonumą

iš kūrybinių blokų statysite

mažą šiltą nerašymo namelį

kurio židiny jaukiai spragsės

jūsų neparašytos knygos

ir patirsite

kitus patyrimus


kai startuos

kai paspaus akseleratorių

ši unikali nerašymo patirtis


jei vis dar norėsis

ką nors užrašyti

lapkritį startuoja

ne knygų rašytojų grupė


jei nebesinorės nieko

gruodį startuoja

žiema

 

II vieta


× Donatas Petrošius

Latrai, Landsbergis ir Laiko klausimas


Tuoj aš jums parodysiu kontorą, kur girtavo

mūsų kolūkio partinis elitas ir komjaunimas.

Parke nuo ryto viešai liurlindavo mechanizatoriai

ir pėstieji valstiečiai. Užpelkėjusiuose

krūmuose – disidentai ir partizanai. Taip

mūsų bendruomenė prisidėjo prie sovietinės

sistemos erozijos.


O dabar jums parodysiu kelmą, kur stovėjo

beržas. Ryškiai atsimenu tą dieną, kai, neišlaužęs

posūkio, į tris nelygius gabalus subyrėjo girtas

„Belarusas“. Iš įvykio vietos parsinešiau vairą,

apeidavau į jį įsikibęs mūsų 60 arų. O tuo

tarpu mūsų kolūkyje derlius smuko iškart keliais

centneriais iš hektaro. Sumažėjo porcijos

Arteko pionieriams, prasti reikalai Kuboje,

nepatenkinta bruzda Angolos liaudis.


Tuoj aš jums parodysiu kalvelę, kurią ledynai

buvo savaip sustumdę, bet mes nulyginom viršų

ir šlaitus. Čia ir statysim paminklą Landsbergiui,

už tai, kad kolchozus sugriovė. Pagatavi statyti

gyvam. Tik dar nenutarėm – kokį.


O dabar aš jums parodysiu slėptuvę, kur motina

kavoja senus nenuplėšytus sieninius kalendorius.

Tamsioj kamaroj, kur nebenaudojami mokykliniai

kolūkiečių maketai – su tuštumos ertmėm vietoj

kepenų. Tai yra tik laiko klausimas, kada ateis naujos

kartos, kurios nuvalys visas apnašas ir dienos šviesoj

pastatys gražius paminklus latrams, kurie tik per

klaidą netapo pripažintais didvyriais.


O dabar parodysiu savo eilėraščius. Tada jums

galutinai viskas pasidarys aišku ir susiję, ir tai jau taps mūsų

bendru galvos skausmu.



III vieta


× Krzysztof Czyżewski


kritau į akį*


asiliukui

iš Campobasso

taip tapau

perkeistas


ant Trigubos keteros

akmeninis kaimas

365 gyvenimo laiptai

ir nė žingsnio toliau


išėjome temstant

vidurnaktį pasiekėm

žmones kad apsikrovę

nešuliais jų toliau keliautume


kai grįžom miegojau su juo

tvarte tvarkiau jo žaizdas

nuo balno kurio dar gerai

nemokėjau uždėti


il mio asino užsispyrimą

iš ko dar nemokėjau kilusį

užuojauta nugalėdavo

ir jis mane įsileisdavo


asiliukui kritęs į akį

patekau kur dar niekad

savęs nebuvau sutikęs

ir tokio nepažinojau


kaip ir jis tamsoje pradėjau

užčiuopti po kojom taką

užkalbėti išmokau tylą

užaštrinančią regėjimą


kai takas bedugnę lietė

palaukdavo kol nulipsiu suvokiau

kodėl savyje atpažinęs laukinę

baimę dėl savo gyvybės


akyse asiliuko ant Monte Piano

savo slaptas mintis išgirdau

linkinčias blogo ir meditavau ilgai

kad ryte laikyčiaus ant kojų


priėmė mane į akis

į save įsileido

sužmogino

asiliukas

 


* Šį anoniminį eilėraštį, o gal tik jo dalį perskaitę vertintojai jame užčiuopė humoro gyslą ir savo nuožiūra tekstą perkėlė į gerokai plonesnį humoristinių eilėraščių aplanką. Ir štai.

Iš lenkų kalbos vertė Kornelijus Platelis