Dino Ignani nuotr.
Eilėraščiai iš knygos „Meilė senatvėje“ („L’amore da vecchia“, leid. „Mondadori“, 2022)
Jei knyga būtų
Jei knyga būtų
maždaug 90 puslapių,
o aš jau būčiau prie 76-o,
ten ir būtų skirtukas
įkištas, bet netrokščiau
nė kiek perskaityti iki galo,
tai ką daryti?
Liautis skaityti?
Ne, pradėti iš naujo!
Jane
Kviesdavo jas vardais, vieną
po kitos, o kartkartėmis
suskaičiuodavo balkono gėles.
Žiemą prasikalė Eleboras
ir užaugo uoga ant Bugienio,
kuris niekad uogų nenokino, ir išdygo
keista gėlė, visai nematyta, kas žino,
kuo vardu.
Mėgstamiausioms duodavo pravardes,
pavyzdžiui, našlaitę vadino
kaip Austen –
Jane.
Jei kitoje nuotraukų pusėje
Jei kitoje nuotraukų pusėje nerašysime vardų
ir pavardžių, dviem kartų ratams
apsisukus viskas taps choru,
nesibaigiančiu choru žmonių, pasilenkusių virš nuotraukų,
klausiančių: o šitas? o šita? o šitas
vaikas? brolis? pusbrolis? bet kieno?
Tokiu metų laiku, kai langai atlapoti,
sklis į orą nesibaigiantys klausimų,
klaustukų aidai.
O šitas? o šita? gal tolimas
dėdė? tolima teta?
Kokia dar teta, kokia dar teta!
Ten buvau aš aš aš!
Tai aš – mano nuotrauka!
Lino žiedai
Nuspalvinti šviesiai mėlynai
reti ir gležni žiedai:
švinažolės, rugiagėlės, linai,
hortenzijos, neužmirštuolės ir vos kelios kitos.
Šviesiai mėlynai nuspalvintos
ir vos kelios mintys:
bet, kol tęsis šis eilėraštis,
tęsis ir mėlis – ilgiau negu sniegas danguje.
Kaip filme „Šindlerio sąrašas“ (1993)
Kaip filme „Šindlerio sąrašas“, kai Oskaras Šindleris
artėjant pabaigai sugniužęs vis kartoja: galėjau
išgelbėti daugiau, daugiau galėjau, kodėl
to nepadariau? kodėl nepadariau? kiek pinigų
iššvaisčiau ir kūkčioja nerasdamas ramybės, kol
Icchakas Šternas jam primena: kiek daug išgelbėjai, jis yra
nepaguodžiamas.
Taip mums kartais beviltiškai nušvinta,
lyg sužaibavus, kiek nepakankamai padarėme gyvenime,
mums duotame, nepadaryta nepasakyta, per tiek
daug metų niekad neradome laiko, na kodėl
to nepadarėme? kodėl nepasakėme?
Pasibaigus atostogoms
Pasibaigus atostogoms pro traukinio langą matyti,
kas vis dar pliaže žaidžia, maudosi,
jų atostogos dar nesibaigė:
ar taip ir bus, taip ir bus
paliekant gyvenimą?
Vertė Ramunė Brundzaitė