Proza


Tamsioje muziejaus salėje iš tirštos prieblandos niro ryškiai apšviesti įvairiaspalviai brangakmeniai. Žvilgsnį iškart patraukė didžiulis nenušlifuotas rubinas, įsitaisęs ant masyvaus balto kristalo gabalo dantytais kraštais. „Visai kaip Pijos auglys smegenyse“, – pati nusistebėjau šia mintimi.   Aliaus Balbieriaus nuotrauka iš LM archyvo    Akimis bėgiojau per parodą pristatančią iškabą:...


Emil Zegadłowicz. Šmėklos

2024-05-31 12:09:47

Emilis Zegadłowiczius (1888–1941) – poetas, prozininkas, dramaturgas, vienas garsiausių lenkų ekspresionistų. Krokuvos Jogailaičių universitete studijavo lenkų ir vokiečių kalbas bei dailės istoriją. Dirbo Kultūros ir meno ministerijoje, buvo teatro literatūrinės dalies vadovas, katalikiško žurnalo vyriausiasis redaktorius, radijo stoties direktorius, dėstytojavo ir t. t. Kaip rašytojas išgarsėjo 1923 m. išleidęs stilizuota Beskidų tarme parašytą ba...


Jaunosios kartos Kubos dramaturgės, rašytojos ir performerės Marthos Hernández Cadenas (g. 1991, Havana) romanas „La puta y el hurón“ („Kekšė ir šeškas“) – tai literatūrinė naujiena, tiesiog pribloškusi literatūros bendruomenę. Šeškais vadinami Kubos saugumiečiai kontroliuoja net ir tokią intymią gyvenimo sferą kaip šeima. Mari ir transvestito Pamelos laiškai – kaip savotiškas...


Juhani Karila. Lydekaitės burtai

2024-05-02 23:16:59

Kasmet Elina Iulijako grįžta į gimtąjį kaimą Laplandijoje, kur turi tris dienas sužvejoti lydeką. Kai iš tamsių vandenų pradeda lįsti įvairiausio plauko senovės pabaisos, Elinos kelionė virsta gyvenimo ir mirties nuotykiu. Tačiau šįkart Eliną, be kita ko, vaikosi ir policija – moteris įtariama žmogžudyste. Vis dėlto pirmiausia inspektoriams teks įveikti Laplandijos baisumus: išdykėlius velniūkščius ir – tikrą siaubų siaubą – gūžynių naktį. „Ly...


    – Jūsų bilietas, – reikliai nužvelgia kontrolierė didele šukuosena. – Aš... – Mano šypsena nuvysta. Koks gražus buvo Vilnius iš paukščio skrydžio. Tik ne lėktuvui. Bijodamas išsitepti ratus ar išvysti, kas slepiasi už debesų skraistės, leidosi nenoriai. Striptizas ilgas: tenka palūkėti, kol prasimuši pro tris garų pasijonius ir aštuonis rūko viršsijonius. Džiūgavau ir tryniau delnus,...


Giacomo Leopardi (1798–1837) gimė Markių regiono aristokratų šeimoje, jo literatūrinis talentas išryškėjo dar ankstyvoje vaikystėje: būdamas dešimties jau vertė antikinius tekstus ir rašė eiles lotyniškai. Visą gyvenimą lydimas kančios ir nevilties tiek dėl komplikuoto santykio su šeima ir gimtine, tiek dėl ilgų ir skausmingų ligų. Pasaulio sielvarto ir pesimizmo poetas pasižymėjo savitu mąstymu, persmelktu suvokimo, kad kiekvienai gyvai būt...


Monika Baltrušaitytė. Koncertas

2024-03-14 23:00:59

    Valytojos šnabždėjosi apie ją pakampiais, kai atgavusi sąmonę ir apsirengusi išsvirduliavo į siaurą, raudonu kilimu išklotą viešbučio koridorių. Buvo ketvirta valanda ryto. Panika tarsi drakonas smogė uodega – pramerkusi akis suprato gulinti svetimoje lovoje. Šalimais tysojo dar dvi bežadės merginos. Ji buvo nuoga, ant šono ryškėjo šviežios mėlynės. Jei ne tatuiruotės ant pilvo ir nugaros, jos iškart kristų į...


Ieva Dumbrytė. Negrįžtantys

2024-03-13 12:23:06

      Rašomo romano ištrauka Kad neprasmirstų namai, išėjau išpilti pamazgų ir nustėrau – viena mano vištų užgiedojo kaip tikras gaidys. Atėmė rankas, juk, visi žino, tokiai vištai reikia kuo greičiau nukirsti galvą, kad nelaimės namams neprigiedotų. Va, praskalausiu kiaulviedrį ir nukirsdinsiu. Sprausdama viedrą po suolu atkreipiau dėmesį, kad tokį ankstyvą rytą, kai saulė tik kylanti, nėra duk- ros kaliošų. Pagalvojau...


Tine Høeg. Tour de chambre*

2024-03-05 18:23:33

Tine Høeg (g. 1985) – populiari danų rašytoja, trijų romanų autorė. „Tour de chambre“ (2020) yra antroji jos knyga. Tai šiltas ir šmaikštus pasakojimas apie 33-ejų rašytoją vardu Asta. Ji vaikšto į nevykusius „Tinderio“ pasimatymus, kamuojasi prie rašomos knygos ir daug laiko leidžia su savo drauge Mai, kuri viena augina sūnų ir neturi nieko bendro su literatūra. Asta visiems apsiskelbia, kad rašo knygą...


    Šmėkla pakėlė liūdnas akis į vaikiną. – Bijau, kad galiu tave prarasti. – Tau nėra ko nerimauti, – ieškodamas tinkamų žodžių patikino Edvardas. – Ta mergina įsidarbino kavinėje, neseniai ištekėjo. Dažnai šypsosi. Ji laiminga. – Vis dar ją myli? – Juk tu buvai sukurta pagal ADOS atvaizdą, jeigu myliu ją, myliu ir tave. Be to, visą laiką lauki tik manęs, esi be galo graži, esi vizija, tad išliksi amžinai j...