Draugai
Bosnijos ir Hercegovinos, kaip ir visų Balkanų, istorija komplikuota ir vienu straipsniu neįmanoma visko papasakoti. Bažnyčios, cerkvės, mečetės ir turtingieji bosnių kultūros klodai, Austrijos-Vengrijos imperijos šaknys, Otomanų imperijos palikimas, net ir visai netolimas Jugoslavijos periodas pridengtas, jiems vakar pasibaigusio, o gal reikėtų sakyti pristabdyto, karo šalmu. O Peterį Handkę apdovanojo Nobelio literatūros premija. Taip dar kartą įrodoma, kad didžiajai d...
Vakarais prieš miegą beveik kasdien pasižiūriu bent vieną „Simpsonų“ seriją. Kitaip diena atrodo tarsi neužbaigta, nevisavertė, kažko jai trūksta. Turbūt tą trauką būtų galima pavadinti priklausomybe – šiandien sunku rasti kokį nors kasdienybės užkampį, kuriame neslypėtų priklausomybės pavojus. Dar ne taip seniai ji buvo siejama tik su nikotinu, alkoholiu ar narkotikais, kitaip sakant, su tiesiogiai kūną žalojančiais įpročiais, bet įsibėgėjant XXI amžiui...
Studijuojant filosofiją ypač užkabino, kokia gili prasmė slypi anapus dviejų žodžių, kuriuos girdėjau nuo vaikystės, nežinodama jų pirminės reikšmės. Mokykloje buvau nuobodžiai mokoma, kad teorema – tai dedukcinės teorijos teiginys, o jo teisingumas patvirtinamas įrodymu ir jau įrodytomis teoremomis bei aksiomomis. Kad ir kaip žiūrėsi – neįkvepia. Metaforą, kitą žodį, literatūros vadovėlyje nuobodžiai aiškino kaip leksinę stiliaus figūrą, kai, remiantis daiktų...
Lapkričio horoskopai ir spalio parodų apžvalga Ant aukšto stataus kalno atsirado stebuklingas žiburys. Arba laimės žiburys, jei pageidaujate ko nors pozityviau. Kol už lango dar bobų vasara, desperatiškai mėginu prisipildyti nežaboto optimizmo ar (blogiausiu atveju) pakenčiamos nuotaikos rezervuarą. Nes, kaip žinote, neišvengiamai atsėlinantis lapkritis nėra pats žaviausias mėnuo, bent jau Lietuvoje. Nors, tarkim, Afrikoje, kiek teko girdėti, yra atvirk&sc...
– Sveikas, Zuiki, kur bėgioji?Gal pašoksim klumpakojį?– Neturiu aš laiko, sese,Nes einu į pirmą klasę. Eduardas Mieželaitis Apmalšus tariamam (kitaip nepavadinsi) skandalui dėl Kristinos Sabaliauskaitės romano neįtraukimo į Metų knygos penketuką ir jau, regis, visiems patąsius tą mėsos gabalą į kairę ir į dešinę, kirba keistas noras suvokti, kas čia ...
Lietuvos–Lenkijos siena yra ne ką ilgesnė už mūsų pajūrį, ir ją kerta ne ką mažiau lietuvių, nei jų važiuoja prie jūros, aišku, dėl skirtingų, visiems puikiai žinomų priežasčių. Tie lietuviai, kurie keliauja ne pigesnio maisto krepšelio paieškų vedini, dažniausiai traukia per Lenkiją į „tikrąją“ Europą. Lenkija, didžiausia Europos Bendrijoje tranzitinė šalis, be jokios abejonės, yra vairuotojo gebėjimų ir nervų išbandymas. Prie&scaro...
Kai šis tekstas pasirodys, „Poetinis Druskininkų ruduo“ jau bus pasibaigęs. Man tai svarbiausias ir gražiausias festivalis, su kuriuo susieta maždaug 10 metų mano literatūrinio gyvenimo. Kadaise grasinau neateiti į darbą, jei neišleis į PDR’ą. Štai toks svarbus man jis buvo ir neabejotinai liko. Tačiau kol kas kramsnoju islandišką dešrainį, visi vienos rūšies, kad ir kokiam Islandijos kampelyje lankytumeis. Pavadinimu SS. Mal&...
Šįmet 150-osios Vaižganto gimimo metinės. Jubiliejus, kurį kolegos ruošiasi pažymėti solidžia moksline konferencija. Kalbės apie kultūrinį rašytojo vaidmenį, dar kartą svarstys ir turbūt patvirtins rašytojo kūrybos vertę, aptars mažai tyrinėtus prozos aspektus kaip puikybė, kels klausimą, kodėl tą iškaseną Vaižgantą taip mėgsta moderniais literatūros tyrimo metodais žongliruojantys literatūrologai, įskaitant ir mane. Jauna literatūrologė, apgynusi pui...
Lietuvoje donatų pertrošių esama daug. Tai įsisąmoninau dar vaikystėje, kai apsilankius poliklinikoje iš registratūros archyvų man kaskart atnešdavo kažkokio kito Donato Petrošiaus medicininę kortelę. Metai bėga, pasaulis skaitmenėja, o painiavų nemažėja. Dabar į mano elektroninį paštą virtualieji balandžiai nepaliaudami neša laiškus skirtus mano bendravardpavardžiams. Pernai savo dėžutėje aptikau rimtų žmonių kažkuriam kitam D. P. siųst...
Spalio horoskopai ir rugsėjo parodų apžvalga Šis pasakojimas tikrai ne vaikams, iškart privalau įspėti. Tai nepaprastai sudėtingas be galo rimtos profesinės literatūros pavyzdys, skirtas ir suvokiamas tik elitiniam mokslininkų, tiksliau, meno teorijos specialistų ratui. Tad tęskime, kolegos. Milžino žingsniais pirmyn besiraunantis dailėtyros mokslas neseniai atskleidė pribloškiantį faktą. Netikėtai atrasta, kad musmirės iš tiesų visai nenuoding...