Būdama Švedijoje nuėjau į kino teatrą, nors bilietai nepadoriai brangūs. Atsitiktinio Stokholmo mikrorajono, Velingbio, centre visą dieną rodoma Gretos Gerwig režisuota „Barbė“. Salėje tik moterys ir mergaitės, keletas paauglių. Oras pripildytas kukurūzų spragėsių saldumo. Seansui prasidėjus, publika kaip vienas organizmas juokiasi, vietomis net suploja ar pritariamai šūkčioja. Šalia tokio katarsio pasijutau nesmagiai. Stebėjau ekraną akmeniniu...
Tuščios kalbos, bereikalingi žodžiai, šnekos apie orą, iš tuščio į kiaurą. P-l-e-p-a-l-a-i! Tauškesys! Pezalai. Esu panašiai reagavusi į politikų pasisakymus, bet dabar taip bandau išsirinkti tinkamiausią apibūdinimą angliškam „small talk“ terminui. Tokio ieškoti įkvėpė draugai, sugrįžę iš trijų savaičių atostogų JAV. Jie liūdi, nes čia (Lietuvoje) niekas nesisveikina, o jei ir pasisveikina...
Leidybos pasaulyje jau kuris laikas smilksta nerimo laužas – pastaruosius mėnesius smarkiai krenta knygų pardavimai. Skaitymas Lietuvoje yra labiausiai prieinama ir vartojama kultūros rūšis (tai tvirtina kultūros tyrimų respondentai ir įgalina platus bibliotekų tinklas), tad ką reiškia šie mažėjantys skaičiai? Dažnam pirma kylanti mintis – krizė: jei ji dar ne čia, tai tuoj driokstels. Jos ženklų matyti plika akimi. Birželį bankrutavo leidykla „D...
Mokslininkai randa vis daugiau įrodymų apie užsienio kalbų mokymosi naudą smegenų veiklai. Manoma, kad užsienio kalbos gali net atitolinti Alzheimerio ligą. Tuo pat metu Lietuvoje egzistuoja judėjimas, kuris dėl visų pasaulio bėdų kaltina anglų kalbą mokančius moksleivius. Kitaip tariant, keičiasi kartos, tačiau VLKK kalbininkų įskiepyta neapykanta anglų kalbai lieka ta pati. Perfrazavus jų mintis apie anglų kalbą ir pritaikius, pavyzdžiui, fizikai turėtume tokius teiginius: &...
„Kada ir kaip?“ – buvo paklausta. „Kažkada ir kažkaip“, – buvo atsakyta per tas dvi dienas, kurios nesukrėtė pasaulio. „Šeimos ežeras, šeimos nuotrauka“, – kartojo atskridusieji iš arti ir toli, spausdami rankas ir šypsodamiesi. Tik tas vienas, dar skrisdamas ir išgirdęs vien malonias diplomatiškas kalbas, piktai riktelėjo: „Absurdas!“ Hm, gal nutarė NATO vi...
Pirmą kartą „Dilbertą“ pamačiau viename iš Varšuvos „Empikų“ 1997 metais. Tai buvo geras užėjimas – pirkau kelis šviežiai išverstus detektyvus ir naują Umberto Eco „Užrašų ant degtukų dėžutės“ leidimą. Eidamas pro verslo knygų skyrių užkabinau akies kraštu komiksinio stiliaus viršelį, sustojau pavartyti ir galiausiai nusipirkau visus tris „Dilberto“ rinkinius. Knygelėse...
Viršelyje – Eitvydo Doškaus filmo „Čia buvo Vilnius“ kadras. Mano vilnietiškoji tapatybė pasijuto užbaigta, kai apsigyvenusi viršutiniame daugiabučio aukšte Antakalnio gatvėje troleibusus pradėjau stebėti iš viršaus. Vaikystėje važiuojant Žolyno gatve susižavėjimą ir pagarbų jaudulį keldavo troleibusų parke išrikiuotos, lyg nakčiai sumigusios jų eilės. Jie buvo mano miesto mitologijos dalis. Kartais pagalvoju, kok...
Sausra, potvynis, sausra – taip galėtų atrodyti naujoji Italijos realybės kreivė. Klimatologai perspėja: šalis, suspausta tarp sparčiai kaistančių jūrų, pamažu virsta tropikais, o gal net dykra, kurią artimoje ateityje skalaus musoninės liūtys, smėlio audros ir persigėrusių kalvų nuošliaužos. Ir jei šiandien tai tėra sporadiški trapesnių vietovių reiškiniai, anomalijos, tikėtina, netrukus taps konstanta. Vis dėlto kalbėti apie kl...
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvai visa galva pasinėrus į vidaus politines rietenas dėl čekiukų skandalo, karas Ukrainoje kuriam laikui pasitraukė kažkur į antrą planą. Ką jau kalbėti apie netiesiogiai su juo susijusius įvykius, tokius kaip žinomo rusų publicisto Viktoro Šenderovičiaus aplaistymas kečupu Vilniuje gegužės pradžioje. Ko gero, taip ir turėtų būti, nes kečupas sveikatai nekenkia, o išviršiniu būdu naudojamas – juolab. O pavienio žmogaus...
Lietuvių kalbos brandos egzaminas yra ne egzaminas, o užduotis pritempti senus autorius prie kažkieno sugalvotų temų. Jeigu niekas nesikeis, tikėtina, po kelių šimtų metų egzamino užduotys bus tokios: samprotavimo rašiniai „Nuo ko priklauso asmens teleportacija?“ (Balys Sruoga, Jurgis Kunčinas), „Ar kosmiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ (Kristijonas Donelaitis, Marius Katiliškis) arba literatūriniai ra&sca...