Juozo Miltinio dramos teatras yra vienintelis Lietuvos teatras, gavęs žmogaus vardą ir juo tebevadinamas iki šių slidžių laikų, kai staiga imama kvestionuoti menininko teisę turėti nenorminį gyvenimo būdą ar politinius, pjedestalui netinkančius įsitikinimus. Faktai yra tokie: režisierius J. Miltinis (1907–1994), 1980 m. būdamas 73-ejų, atsisveikino su teatru, į kurį 1940 m. buvo paskirtas tarybų valdžios, kuriame ir pats išsilaikė, ir išsaugojo aktorius vokiečių okupac...
2017 m. OKT vadovas pastatė Ivano Vyrypajevo pjesę „Šokis Delhi“. Tada rusų dramaturgas savo vardą rašė dar be trijų „w“. Tada jaunieji koršunoviukai pakiliai vaidino absurdišką siužetą, vis iš naujo kartodami nesudėtingą, buitišką tekstą! Buki personažai kabinosi vieni už kitų žodžiais, už kurių nieko neatsirasdavo, – davėsi kaip vabzdžiai aplink degančią lemputę. Taip, efektinga ir šiurpu, bet galiausiai ir nuobodu,...
Pjesės „Lost, lost, lost“ autorė Joanna Bednarczyk, naudodamasi Jono Meko dienoraščiais „Žmogus be vietos“, savo tekstą rašė per nesibaigiančius pokalbius ir interviu, o režisierius Michalas Borczuchas sudėliojo tas kalbas į nesibaigiančią virtinę dialogų ir monologų. Aktoriai vaidina iškiliausias pasaulio asmenybes (Yoko Ono, Johną Lennoną, Susan Sontag, Vytautą Landsbergį), o žiūrovui tris valandas tenka laukti taip ir neprasidėjusio vyksmo. Įspūdis...
Vasaros pabaigoje perskaičiau žinią, kad Jaunimo teatre, remdamasis Jonathano Littello romanu „Les Bienveillantes“, spektaklį apie Holokaustą stato garsus Ukrainos dokumentinio kino kūrėjas Sergejus Loznica. Nusprendžiau perskaityti pirminį šaltinį – mano laimei, turbūt vienintelę laisvą kopiją anglų kalba pavyko greitai gauti per skaitytų knygų mainų platformą. Po gruodžio 14 d. įvykusios „Erinijų“ premjeros vėl grįžau prie knygos vildamasi, kad ji padės sup...
× Lina Laura Švedaitė Suomių dramaturgė ir vertėja Elli Salo aktyviai dirba teatro srityje, yra viena iš teatro grupės „Operation Paulaharju“, kuriančios spektaklius Laplandijos nacionaliniuose parkuose, steigėjų. 2016 m. pelnė „Sokeain Radio Play“ apdovanojimą už radijo laidų seriją „Briedžių miškas“ („Hirvimetsä“), 2017 m. laimėjo „Prix Europa“ konkurso Geriausio skaitmeninio garso įra&sca...
Vilniaus senajame teatre bulgarų režisierė Diana Dobreva pastatė spektaklį „Medėja svetimšalė“ pagal Jeano Anouilh’o pjesę „Medėja“ (mačiau jį spalio 8 d. ir lapkričio 25 d.), kurią prancūzų dramaturgas parašė pagal Senekos dramą. Medėjos tema buvo populiari įvairiais amžiais. Antikoje Medėjos meilės ir keršto temą plėtojo Pindaras, Euripidas, Apolonijas Rodietis, Ovidijus, Diodoras, Valerijus Flakas. Įvairių laikotarpių dramaturgai,...
Paribio žmonių istorijos turi nemažai gerbėjų. Pasakojimai apie alkoholizmo liūne nuskendusius rašytojus ar beprotiškam gyvenimui pasišventusius dailininkus lengvai randa entuziastingų klausytojų – šie gyvenimai spinduliuoja trauka. Sudėtingas, ekscentriškas ar žiaurus žmogaus būvis yra puikiausia medžiaga meno kūriniui – visi išgyvenimai jame jau patikrinti, sukrėtimų paveikumas pamatuotas. Realybė, kuria sunku patikėti, sudaro kokybi&scaron...
Koncertas „Paskutiniai Brėmeno muzikantai po 20 metų“ nutiko spalio 29-ąją. Ryški sceninė apranga (paminėsiu tik keletą akcentų): Dariaus Auželio „Tas, kurio vardo minėti nevalia“, arba Leonas Prãvalas, pasidabinęs 7 dešimtmečio kostiumu plačiomis klešnėmis ir spiginančia à la Swarowskių cipūra ant kaklo; Ilonos Balsytės-Larisos vilnijančių raudonų garbanų perukas ir tviskanti žvynelinė suknia, Daliaus Skaramako-Olego Ráinio juodo...
Eidami į teatrą visada tikimės stebuklo – juk scenoje gali atsitikti bet kas. Šįkart lenkų režisierė Agata Duda-Gracz, ne per seniausiai jau pateikusi vieną stebuklą Klaipėdos dramos teatre, atgaivinusi Michelangelo Caravaggio paveikslus su visomis įmanomomis veikėjų bei autoriaus nuodėmėmis ir tuo pačiu jas atpirkusi, pristatė naują stebuklo versiją. Spektaklį „Meilė“. Stebuklas įvyksta per laidotuves, kai miręs žmogus – pjesės Kapininis pravard...
Neieškokim gyvo tarp mirusių!? Tokia pirma mintis, šovė į galvą po Felikso Bajoro operos ir baleto „Dievo avinėlis“ premjeros. Net 40 metų stalčiuje dūlėjusi muzika gyva, kaip ir XX a. 8 dešimtmetyje Rimanto Šavelio surašyta istorija. Gyva šiandien ir istorinė atmintis, kuri teisia, išteisina, supykdo ir sutaiko. „Jau laikas!“ – gieda bosai, tenorai, altai ir sopranai finalinėje operos scenoje, jau laikas – supr...