Danui Kairiui O pušys, kaip šveičiat skujų šepetėliaisSkliauto altoriaus akvamariną!Kas jus į žemę šią atskraidino?Koks angelas įsmeigė jus tarsi strėlę? Tarp skambančių bronza rusvų kolonųNavose smilksta vidurdienio mišios.Samanų kvapas, su mira sumišęs,Uždega prieblandoj spindulį ploną, Mane juo apraizgo. O kaip arti jūs,Kraujyje mano jūs ošiat. ŠerdyJūsų pulsuoja mano arterijos. Bet mirksnis tas baigės – mes vėl atskirti.Štai – dunkso giria. Štai – takas atšlijęsVingiuoja nerangiai pušų p...
Kovo 31 dieną – 100 metų, kai gimė Octavio Pazas Poemos ištrauka 510 – nieko nevyksta, tik sumirksi saulė,jokio judėjimo aplinkui, nieko,nėra atpirkimo, laikas nesugrįžta,mirę prikalti prie savo mirtiesir nebegali mirti kita mirtim,neliečiami, sustingę judesy,iš vienatvės, bejėgiškos mirtiesjie žiūri tuščiom akiduobėm į mus,mirtis virto jų gyvenimo statula,amžina būtis virto amžinu nieku,visos minutės virto amžinu nieku,šmėklų karalius valdo tavo širdiesdūžius ir paskiausią mostą, kieta kaukė...
1933 m. lapkritį Osipas Mandelštamas parašė antistalininę epigramą „Mes gyvenam šaly, kur beeinant keliu..." („Kremliaus kalnietis"), kurią perskaitė ar padeklamavo maždaug tuzinui draugų ir pažįstamų. Borisas Pasternakas tokį poelgį pavadino savižudybės aktu. Pats Mandelštamas suvokė, jog pasirašė sau mirties nuosprendį. Ana Achmatova savo prisiminimuose pateikia anuomet pasakytus jo žodžius: „Aš pasiruošęs mirti" („Я к смерти готов"). Tolesnė įvykių tąsa nesunkiai nuspėjama: vienas iš klausyt...
Na, tai kada Tu ateisi?vos tik many subręs tikra neviltisTavo ranka iš kartopakibs virš kvartalo, kuriame gyvenu;per mirksnį su didžiausiu griausmuvaldingai, be gailesčioišrausi mane iš mano patiesbei šašuoto regėjimų kūno, to juokingo pasaulio;įgrūsi mano vidun savo siaubingą zondą,tūžmingą Tavojo apsireiškimo frezą,ir per mirksnį virš mano išviduriuotos masėsišgriozdosi aukštą, galingą savo šventyklą;ir nusviesi mane statmenai ne kaip žmogų –kaip patrankos sviedinį.Štai taip TU ATEISI. Jeigu...
Jona Jakiras, amžinas Charkovo technologinio studentas,vėliau sušaudytas, apkaltinus teroristineveikla, pritarė revoliucijai ir stojo išvien su liaudimi,išvydęs apreiškimą: sapne jam pasirodėpranašas Ezekielis su dujokauke nutrintoje šovininėjeir, perdavęs sapno išgąsdintam Jonaiugnies kalaviją, prisakė gintinuo smailianosių britų linijinių laivų smaragdiniusOdesos – šiaurės revoliucijos Jeruzalės – vandenis. Jona, iki tol menkai išmanęs karybą,paklausė pranašo: gerai, bet kaip aš visa tai pajė...
Ir šiaurys pasišiaušęs vėl mus atlekia gandint.Kristijonas Donelaitis Ant žiemos nasrai jau vėl rūstaudami grįžtahegzametru gąsdino kadais kristijonasbet tęžta sniegas neilgai užsigulėjovėl tas užvakar mirt susiruošęs kurmiarausio kupstassusikūprinęs kaip kapucinas po rudu abitugrįžta iš kapinių pabaiga parodijuoja pradžiąvaikai parodijuoja tėvuso man ką daryt senam kurmiuidienos šviesos nematančiam grūdelius skaičiuojančiamkraitį pelenei mokesčių inspekcijai nesu nekomercinis kaip meko filma...
68 kas esu nesukuo būsiu jau buvaukad esu visai kas kita negu buvautie nevykę bandymaivisiškai pamiršti ir savo saląkažin kur eiti irgi nepatoguo proziškas gyvenimas sugadinatikrovę stipriai 69 bet aš juk fragmentas mano gyvenimebet juk manęs geriau būtų buvę daugiaubet aš taip pat lyg su nukirsta galvair aš su tuo taikstausidangum šalia žeme šalia žmonėmis šaliakančia šalia petys petinsu ir be pinkliųlaikas juk bijo laiko 70 gyvenimas smulkmena įžūlybėir saviraiška tik fias...
(skaitovui, saksofonui ir styginių kvartetui) Kristijoną D. minint kristi kristi Kristi jonas kursto saulęvisus gyvus krečia siaubas, kad užges ir nebebustįsia vabalas net šaką, kas atlikę nuo žmogaus - - -staugsmas, vasara, žiemruo - - -penktas metų laikas grabas, šeštas – jau puri dirva jau saul vė atko bu svie / ir žiam ša trū par ma juošūd bal vis au tam bjaur gim / ir vis gim bei tėv prot lai– taip metai iš metų, kol laikas išsrūs mirties loveliu – kristi kristi Kristi jonas gena saulę...
Krentašūsnysvariantų Šniokščiapo leduupokšnis Griaudžiauž kalneliograudžiai Kriaušękirmėliukasgriaužia ...
Laisvė užgimsta,kai plyšta tinklai;kai lūžta narvo virbai, kuriame rankioji paskutinius ramybės trupinius;kai apsiverčia plaustas ir tik glodūs bangų rūbai perskait...