Vilniaus universiteto vargonininkės dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės ir VU vargonų studijos „Unda Maris“ meno vadovo dr. Vido Pinkevičiaus improvizacijos menas ir gyvenimas su didžiausiu Lietuvos instrumentu Vidas Pinkevičius ir Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė. Edgaro Kurausko nuotr. Praėjus dešimtmečiams nuo pirmųjų vaikystėje įvykusių susidūrimų su vargonais – vieno Nidoje, kito Bagaslaviškyje, – Aušra Motūz...
Richardo Strausso operos premjera Rygoje. Operos „Salomėja“ scena. Agnesės Zeltinios nuotr. Tikime mokslu; tikime, kad superproto iškilimas yra neišvengiamas; tikime, kad kiekvienas gali (ir turi) prie to prisidėti. Tokie trys teiginiai aptariami Richardo Strausso operos „Salomėja“ naujo pastatymo programėlėje, skyriuje „Ateities bažnyčia“. Samprotauti apie ateities bažnyčią, užsimenant ir apie realiai egzistuojančią „At...
Francois J. Bonnet knygoje „Garsų tvarka: skambantis archipelagas“ („The Order Of Sounds: A Sonorous Archipelago“) cituoja XVIII a. prancūzų biologą Jeaną-Baptiste’ą de Lamarcką, kuris išskiria specifines garso savybes ir vadina jas eteriu, skysta materija: šaltu elastingu skysčiu, gebančiu prasiskverbti pro kietus kūnus. Įkvėpta J.-B. de Lamarcko šiame tekste apmąstau garso takumo idėją, o ši tėkmė nuneša mane prie apmąstymų apie...
Pirmą kartą Latvijos dainų ir šokių šventėje dalyvavau būdama devynerių. Vėliau, grodama orkestre ir dainuodama chore, – dar keturiose šventėse. Šis renginys tapo tokia svarbia mano gyvenimo dalimi, kad be jo nebeįsivaizduoju nei savęs, nei savo tautos. Pradėjusi domėtis lietuvių kalba ir kultūra, natūraliai pajutau norą daugiau sužinoti ir apie Lietuvos dainų šventės tradiciją. Kai peržiūrėjau 2018 m. Dainų dienos koncerto įrašą, daug kas pasirod...
„Risčia“, „Begalinis“, „Medžioklė“, „Švytuoklė“, „Rasa“, „Skruzdėlynas“, „Sapnai“, „Ežeras“ – tai kūriniai iš antrojo folko grupės „Ženklas“ albumo, kuris plačiosios auditorijos niekada nepasiekė. Jo bandomoji versija buvo įrašyta LRT studijoje 1992 m. gegužės 15–16 dienomis, iškart po to grupė išsiskirstė. Pirmasis 1991-ųjų „Ženklo&ldq...
Nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 8 d. Lenkijoje vyko šeštasis kasmetinis Vidurio ir Rytų Europos muzikos festivalis „Eufonie“ Graikiškai „eufonija“ (εὐφωνία) reiškia sąskambių darną, tai – kakofonijos priešingybė. Kokios darnos ieško „Eufonijų“ vardu pavadintas festivalis? Jo paantraštė – „Aidai ir atgarsiai“. Festivalį rengia Nacionalinis kultūros centras, kuri...
„Ratas“, „Regėjimas“, „Daina“, „Akla višta“, „Šokis“, „Kanklės“, „Grybai“, „Pievos“ – tai kūriniai, sugulę į Sąjūdžio laikais kurti pradėtą ir vos atgavus nepriklausomybę, 1990-ųjų vasaros pradžioje, įrašytą ansamblio „Ženklas“ albumą. Šiame eksperimentinio folko įraše greta lietuviškų liaudies instrumentų – kanklių, cimbolų, skudučių &...
Niekio ir esmo žinovas Arvydas Šliogeris gyveno filosofo Immanuelio Kanto vardu pavadintoje alėjoje sostinės Pilaitės rajone. Mano bičiulis, kadaise ėjęs per Kanto laiptines pas matytoju – ne mąstytoju – siekusiu būti A. Šliogerį, aptiko akinių reklamą. Ji skelbė: „Tu gali pamatyti viską!“ Nežinau, ką tikėjausi išgirsti susitikdamas su „Pilaite“, iš to paties vardo rajono kilusia avangardinio repo grupe, kurią sudaro tekstų,...
Nomeda Valančiūtė. Ryčio Ilionio nuotrauka Vieną ryškiausių „mašinistų“ kartos kompozitorių – Nomedą Valančiūtę – išgarsino jos ankstyvasis opusas „Narcizas“ (1986), kuriame tas pačias natas atkakliai kartoja klavesino ir išderinto fortepijono klavišai. Preciziškumą, repetityvinę techniką ir saikingą dramatiškumą šiuolaikinėje muzikoje gludinanti kompozitorė šiandien regi savo kūrinių i&...
2024 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko paskutinio Jono Meko filmo „Requiem“ peržiūra skambant gyvai atliekamam Giuseppe’s Verdi „Requiem“. Kūrinį atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras ir choras, diriguojamas vyriausiojo dirigento Ričardo Šumilos. Solistai – Viktorija Miškūnaitė, Justina Gringytė, Edgaras Montvidas ir Kostas Smoriginas. Gėlės miršta...