Günter Grass. „Wikipedia Commons“ nuotr.

 

Pranašų maistas

 

Skėriams užplūdus miestą,

mums nieks nebevežė pieno, laikraščiai užduso,

sargai atrakino vienutes ir išleido pranašus.

Šie patraukė į gatves, 3800 pranašų.

Nebaudžiami jie pamokslavo, godžiai mito

tuo šokčiojančiu pilku knibždėlynu, kurį vadinome skėrių rykšte.

Ko dar galėjome tikėtis –

 

Netrukus mums ir vėl vežė pieną, laikraščiai atgavo kvapą,

o pranašai grįžo į vienutes.

Nesėkmingas apiplėšimas

 

Trečiadienis.

Visi žinojo, kelintas aukštas,

kurį skambutį nuspausti,

antros durys į kairę.

Jie išlaužė kasos aparatą.

Vis dėlto tądien buvo sekmadienis,

o visi grynieji – bažnyčioje.

 

Šeimyninis

Muziejuje – ten lankomės kiekvieną sekmadienį –

atidarė naują salę.

Ten negimę mūsų vaikai, išblyškę ir rūstūs embrionukai,

plūduriuoja permatomuose stiklainiuose

ir nerimauja dėl tėvelių ateities.

Lankstomos kėdės

 

Kokie nykūs šie pokyčiai.

Žmonės nulupa vardines lenteles nuo durų,

išsiveža puodus su kopūstais

ir pasišildo šiuos jau kituose namuose.

 

Kuris baldas geriausiai

simbolizuotų išvykimą?

Žmonės susirenka savo lankstomas kėdes

ir iškeliauja.

 

Ilgesio ir jūros ligos pakrauti laivai

plukdo patentuotus sėdimuosius baldus

ir nepatentuotus sėdėtojus

pirmyn ir atgal.

 

Abiejuos krantuos didžiulio vandenyno

stovi lankstomos kėdės –

kokie nykūs šie pokyčiai.

Kiaušinyje

 

Mes gyvename kiaušinyje.

Vidinę lukšto pusę

prikeverzojome nešvankybių

ir priešų vardų.

Mus peri.

 

Kas peri mus,

peri ir mūsų pieštukus.

Vieną dieną vos išsiritę

nieko nelaukdami

nusipiešime atvaizdą mūs perėtojo.

 

Spėjame, kad mus peri.

Įsivaizduojame kokį gailestingą paukštį

ir rašome mokyklinius rašinėlius

apie spalvą ir veislę

mus perinčios vištos.

 

Kada gi išsirisime?

Kiaušinyje mūsų pranašai –

už pusėtiną atlyginimą –

ginčijas dėl perėjimo trukmės.

Jie numato dieną X.

 

Kilus nuoboduliui ir tikram poreikiui,

išradome inkubatorius.

Mums be galo rūpi mūsų atžalos kiaušinyje.

Mielai pasiūlysime patentą tajai,

kuri mus sergsti.

 

Visgi turime stogą virš galvos.

Nukvakusios vištos,

embrionai poliglotai

kiaurą dieną klega,

kartais net aptaria savo svajones.

Raganaujant su Kristaus nuotakomis

 

Iš dangiškų naktipuodžių

 

Kas gi sumąstė šį žaidimėlį?

Virėjai išlekia į kiemą

ir išbaido vienuoles,

grabalioja jas ant laiptų,

rūsyje, palėpėje,

koridoriuos, pridusę

gauruotomis rankomis

mosuoja samčiais,

kelia sąmyšį,

kur šiaip vyrautų ramybė,

ir nugriebia, kas priklausė jam –

Jaunikiui.

Teatras

 

Virėjai, vienuolės ir paukščiai,

vėjo gūsis iš užkulisių,

veiksmas prasideda dužus taurei,

pažyra šukės ir pabaigoje

vienuolės išplasnoja – pietų kryptimi.

Paukščiai irgi paprastai keliauja į Dangų,

ir jie, kadangi turi plunksnas,

pranašesni už vėją ir virėjus.

Apdairumas

 

Vienuolės vaikščiojo po pliažą,

rankutėm švariom

juodus skėčius nešėsi –

ginkdie nekaltybė

saulėj neįrustų.

Po smulkiom pėdutėm gurgždėjo kriauklytės

ir nieks nenugirdo,

kaip novicė Agnetė darsyk nusišnekėjo,

tai niekam nebūtų jokia naujiena.

Jokio karvelio

 

Susidūrė žuvėdra

su vienuole.

Ir žuvėdra

iškapojo vienuolei akis.

O vienuolė pakėlė vualį

ir lyg Marija pasišaukusi vėją

išburiavo aklai į tolybes.

Liko tiktai katalikiškas pliažas,

įtikėjęs akinančiom burėm,

kriauklytės verksmingai šnabždėjos:

palaiminta Viešpaties ir pliažo,

apsireiškė jai Šventoji Dvasia,

kad ir ne baltu karveliu,

užtat sparnai tokie balti, kad aš įtikėjau.

Vienuolės

 

Jos sutvertos vėjui.

Buriuoja be atilsio, išsiverčia be loto.

Dangiškasai Jaunikis sergsti

bures it koks denio naminukas.

Mačiau aš kartą vienuoles,

visą jų flotilę.

Skrodė vandenis link horizonto.

Graži buvo diena, ypač tiko buriuoti,

o vėliau, po Trafalgaro, armada nuskendo.

Galų gale ką gi tas Nelsonas išmanė apie vienuoles.

Jūrų mūšis

 

Amerikiečių lėktuvnešis

ir gotikinė katedra

paskandino

vienas kitą

vidur Ramiojo vandenyno.

Iki pat paskutiniosios

jaunas vikaras grojo vargonais.

Angelai ir lėktuvai kybo ore

neturėdami kur nusileisti.

 

Iš vokiečių kalbos vertė Dominykas Norkūnas