kita stotelė mandarinai
tąkart rudenį kai apsirgau
vienas po kito klasiokai slogavo
kasdien vis kitas prie lentos
tuomet mokykloje visi kaip reikiant buvo įnikę
į persimonus
per sutrumpintas pertraukas traukdavosi maišelius
vėliau kramtydami sulig skambučiu į pamoką
slinkdavo iki šiukšlių dėžės
po pamokų dviračiu sukardavau kelis kilometrus
kad nusipirkčiau tris prinokusius
parduotuvėje stebėdavau vis kitas klasiokų mamas
kraunančias į maišelį persimonus
dviratis aš ir šuo trys draugai
pakeliui kelyje
vis krisdavau nusibalnodavau
kol pamesdavau balną
šis palengva riedėjo nuokalne
ir džinsai buvo kiek prasitampę ties keliais
viskam įpusėjus supratau kad drabužiai turi skalbimo
limitą
ir vis tiek galiu bet kada bet kur išeiti
vėliau man pasakė kad tai gali būti
negalėjimas atsipalaiduoti
aš tvirtai tikėjau kad visi INFP nuo vaikystės įsimyli
tik kartą
vienu metu tik po vieną drabužį
mama nespėjo pirkti persimonų nes ją aplenkdavau
suprakaituodavo uodegikaulis ir ta vieta
kur man neauga ūseliai
tai buvo tas metas kai mokykla studijos darbas
ir bobų vasara
viskas lygion greton su prasitampiusiais ties keliais džinsais
kai į kuprinę krauna receptų knygelę ir kitus popierius
kuriuos metams bėgant pats susirenki ir imi tausoti
kai pernelyg greit numetu nereikalingą svorį
o mokykloje išgirstu kad šliogeris išprotėjo nuo bulvės
kai universitetas
akademinės valandos metai kursai
saulei apšvietus bibliotekos dulkes
išpurtusios ieškome rekomenduojamos literatūros
įžiemojus nuo mandarinų žievelių stiprėja nagai
vitaminas cė
filologijos studenčių ilgi nagai
stalčiuje džiūsta žievelės
pernelyg ilgai tenka laukti priimamajame
aš kuprinėje į atsargas įsimetusi
kelis kilogramus ūkinio muilo
seselė klausia iš kur pas mane tiek mėlynių
o aš papasakoju kad aš dviratis šuo
mergaitiškai
ją pasikviesti galiu nepasiruošusi
užsigalvojusi
visiškam transe kai valandą dvi su skustuvu rankose
nuo megztinio nurinkinėju kutus
su skustuvu kuris taip greitai šimpa
ir aš ilgai galvojau kam skirti vienkartiniai skustuvai
jei tas kartas yra vienas
jei vienas ir nesėkmingas tada kažkaip gaila
pernelyg ilgai tikies kad praslys
bandžiau atrasti juose prasmę
bandžiau atrasti juos iš naujo
reziumė skustuvais galima:
nusigremžti kulnus
nuimti nuo megztinio pūkelius
ji sako kad per daug galvoju
kvepia ramunėlėmis
mes abidvi pakvimpame ramunėlėmis
tik išplaunu juodas garbanas įmasažuoju kaukę
ji sako kad jos plaukai gyvena atskirą gyvenimą
atsigula ant lovos ir sukryžiuoja kojas
leidžiu jai pabūti tuo kuo labiausiai nori
kartais ateina mano eilė viena kitai netrukdome
pasiėmiau dar kūdikį mane ji rado ant vonios krašto
išpešioju jai antakius
bijau per daug prisiliesti nes ekstravertė
jos antakiai taip pat gyvena atskirą gyvenimą
turi daug draugų ir kažkam kitam priklauso
tai ji kategoriškai neigia
o aš toliau pasakoju
kad tuomet jie negalvoja užsižaidžia
smiliumi vedžioja randus šlaunis ir dilbius
tarsi ten kvėpuotų
bučiuoja tarsi skaudėtų
papučia tarsi augtų balti pūkeliai
galime nebežaisti gydytojų
jokių skustuvų jokių pincetų nieko
galime netausoti viena kitos
vis dėlto atsinešame kažką iš motinų
kartais tos motinos viena su kita susigrumia
nežinau kaip su ja bekalbėti kaip ir kur ją liesti
priklausiau
bandelių sąskaita vis taupiau pakabučiui su pentagrama
(iš „fantasmagoria“)
taip niekad ir netapau gote
netapau kol per istoriją pasakojo
apie valstiečių bruzdėjimus
vangiai
apie antrą pasaulinį
vargiai
molotovo kokteilį dujokaukes ir cheminius ginklus:
kokia niša
kokia niša
kaip anuomet nesusipratau
ir kaip anuomet nesusipratau –
per geografiją kviesdavo atsakinėti
nebent jei būdavau nepasiruošus
lyg tyčia
apie cunamius ir žemės drebėjimus
ir kas benutiktų
kasryt pratindavaus prie cigarečių
vietoj pietų tikėjaus
tirpi kava
nuo kurios apsinešdavo auskaras liežuvy
praplaus man kaulus
štai klasiokė gotė
fotografuodavos ant bėgių aguona žydinčia
eidavo ant barbakano
ten gerdavo utenos žalią
prisigėrus verkdavo
abidvi po pamokų virdavomės koldūnus
atskirose virtuvėse nors ir gretimuose daugiabučiuose
gyvenom
atsirėmus į stalviršį darydavau pratimus liemeniui
ir kojoms
kol užvirdavo vanduo lanksčiausi į šonus
kol gotės plaukų šaknis paimdavo melsvai juoda
kol imdavo burbuliuoti kol sūdžiau
taip niekad ir neturėjau katės
kad murkdama kaip ant griuvusios civilizacijos
ant manęs prisnūdusios popiet užsiliptų
nors galėjau ir aš būti
kaip anuomet nesusipratau
galėjau būti gotės gotė
temptųsi mane už spygliuoto pavadžio
ir lieptų valgyti koldūnus iš dubenėlio
dieve atleisk joms jos nežino ką daro
taip niekad ir netapau
kol ruduo man neatėjo kol priklausiau
kol man tiek priklausė
be altorių
mokykloje išmokau taisyklingai rašyti žodį „šešėlis“
ir ko daugiau gali prireikti šiam gyvenime
išmokau
tiek daug puslapių perskaičiau
apie Liudą Vasarį
štai Liudas Vasaris vaikštinėja sode
Liudas Vasaris šiapus Liudas Vasaris anapus
ir visgi šešėly
pirmoji e antroji ė
privalėjo įstrigti giliai atmintin
iki grabo lentos kaip sakydavo mokytoja
kol pirmame suole sėdėdama
sąsiuvinio paraštėje nešvankiai rašinėjau apie Salomėją
Nėrį su ė
dabar jau šešėly
amžiams ir ko daugiau reikia
iki grabo lentos dabar
šešėly