Šešėlis iš manęs išsikabarojo, koja kojon tipena. Didžiulė galva, trumputės rankos sniego baltumu slenka. Virš šešėlio pečių, abipus galvos plasnoja juodi sparnai – aš, užsimaukšlinęs žieminę kepurę, pas savo ilgaamžę mamytę užsnigtu vieškeliu klampoju. Tylu. Įkyri šviesa krinta iš aukštybių. Saulės spindulių kuokštas pro vieną juodą, į kamuolius susisukusį debesį pralindo, pro kitą, trečiame rado vis mažėjantį tarpą ir duria į sniego plotus, į mane, į vieškelį, paslėptą po pusnimis. Gal šešėlis...
SKAITYTOJAS. Ar prieš pradėdamas gaišti laiką prie šio teksto turėčiau kažką žinoti, kas man padėtų labiau suprasti tamstos rašliavą?AUTORIUS. Labai taiklus klausimas, džiaugiuosi – prieš pradedant skaityti vertėtų žinoti keletą dalykų apie Keturakį: Antanas Vilkutaitis, tarp visų mokslų baigęs ir kelių institutą bei Gruzijoje kurį laiką tiesęs geležinkelį, be kitų kalbų, mokėjo lotyniškai ir prancūziškai, bendravo su knygnešiais ir leidėjais Matulaičiais, o Juozas Vilkutaitis, kuriam teko amput...
Pradėjo snigti, pro autobuso langą slinko balkšvėjančios Žiemių Lietuvos lygumos, dengėsi švaria balta staltiese. Po rudens pilkumos tuoj nušvis mums akys ir pakils nuotaika, tuoj pradėsime laukti švenčių. Tuoj pradėsim svarstyt, ką čia kam padovanojus, kur ką per šventes aplankysim. Jei turim dar ką aplankyti.Sėsime prie stalų.Mano bendrakeleivis – žmogus labai linksmas ir guvus. Autobuso konduktorė, jam įlipant, dar ir paklausė:– Man rodos, kad tamsta šiek tiek išgėręs?– Šiek tiek? Panele, išg...
Luganka moon Šitai buvo seniai, tarytum sapne, Atlydėjo jis tąsyk į kiną mane,Į paskiausią seansą, paskiausioj eilėj,Menu, mano lūpos dega – ojėj.Kremta pop-korną kažkur, girdžiu, Šonas Koneris rieda visu greičiu.Ir visas gyvenimas – šitoks ūmus,Per vieną valandą persmelkia mus.Jisai tartum BondasKad čiups mane nelauktai, Jisai tartum Džeimsas,Jau skverbias į lūpas karštai.Dangų svajų tąsyk ėmėme skrost – Но double agent – double crossed…Tad viskas rytoj išlakstys velniams į peryklą, Jo...
„Šios literatūros nelaimė – tai, kad, mano manymu, geriausių jos rašytojų biografijos žymiai įdomesnės už jų kūrinius, tačiau juk ne apie tai dabar kalbame.“ &...
Dieve, kaip gremžia. Durs Grünbein Išdžiūvusio upelio, kuris po liūčių ir per polaidį net putodavo, vagoje ant smėlio stoviniavo, tupinėjo trys vaikiščiai. Nors išties tai būta visai ne upelio, o iš molio karjero kadais pumpuoto vandens išgriaužta griova, kuri vis labiau priminė žemės nuvargusio kūno senatvinę raukšlę. Ant šlaito stirksojo oranžiniais kryžiais nupjovimui pažymėti trys nudžiūvę medžiai. Pušys. Ko laukia berniukai, ko laukia išdžiūvus vaga,...
„Elkis kvailai ir amžiams liksi paslaptingas. Abrakadabra, Manel, Tekel…“„Lyžteliu lūpas ir ką darau? Rašau. Bet prastos knygos neduoda išganymo.“ Umberto Eco Kodėl sakoma: „Užsispyrusi lyg ožka“? Todėl, kad piemuo, ganęs ožkas, leidžiantis saulei tarė: „eikim, ožkos, į tvartą“, o ožkos nėjusios, nors nebuvę jokios rimtesnės dingsties neiti į tvartą. Kodėl sakoma:...
Kaitra truko daugelį dienų – kasryt pažvelgus į dangų netekdavo išvysti nieko kito, kaip tik tą pačią nuo karščio perbalusią padangę ir dar ryškesnį saulės diską. Rodės, šviesulys išdegino ne tik žemę, bet ir dangaus mėlį. Tą vasarą, metus kitus nelietęs teptuko, staiga pajutau kūrybinių jėgų antlpūdį. O čia dar ir proga pasitaikė – bičiulis dailininkas vasaros sezonui išvažiavo uždarbiauti į Norvegiją. Bijodamas be priežiūros palikti vos prieš metus įsigytą sodybą, pasiūlė joje pagyventi. Ir št...
PRAŠYMAS Vienintelis veiksmas Veikėjai:MOTERIS, vidutinio amžiaus,VYRAS, vidutinio amžiaus. Vidutinio dydžio kambarys. VYRAS sėdi fotelyje, stebi į kalėdinį vakarėlį darbe besiruošiančią MOTERĮ ir rūko. Visa tai (MOTERIS ruošdamasi keliskart persirengia, atlieka kitus tipinius ruošimosi į vakarėlį veiksmus, VYRAS rūko vieną cigaretę po kitos) trunka apie 20 minučių. MOTERIS (lyriškai ir svajingai). Ar parveši mane iš Dubingių?VYRAS (svariai ir oriai, išpūsdamas dūmus). Neparvešiu... (ir patik...
„Priešingai, neberašantys rašytojai dažniausiai literatūros požiūriu esą geresni už tuos, kurie vis nesiliauja rašę, rūpindamiesi, kad jų liga nepasidarytų viešai matoma.“Michael Krüger Ir vėl man rūpestis. Vis per tą progresą. Va, tuoj nubrauksiu trupinius nuo stalo ir pašnekėsim vyriškai... Lietuviai patys žudosi, tai rodo išskirtinį ryžtą ir drąsą, jeigu kam neaišku. Pažink save, vadinasi. Amerikiečiai šaudo kitus. Aiški auklėjimo spraga ir skystakiaušiškumas: dėl visko kalti kiti. Va, pat...