„Aš nežinau, ką man daryti su savimi, kai esu visiškai vienas“Fernando Pessoa Storai apvyniotas antireklaminiais plakatais, gausiai įtrintas naftalinu, slaptoje salėje išpakuotas D laivas švyti ir liudija kūrėjo genialumą. Barškinamos borto lentos neatrodo perdžiūvusios, triumai prikimšti įvairaus plauko konservų su skaitmeninėmis programomis pagražintomis etiketėmis, stiebuose ir burėse ūžia kryptingai į E kraštus pučiantis vėjas, beje, toks stiprus, kad visus mažiau valgančius ta kryptimi n...
Pirmąsyk apie „Biatanatą“1 aš sužinojau iš de Quincey’o2 (kuriam apskritai esu tiek skolingas, jog pripažinti tik dalį savo skolos reikštų atmesti ar nutylėti visas kitas). Šį traktatą XVII a. pradžioje parašė didis poetas Johnas Donne’as* ir testamentu paliko rankraštį serui Robertui Carrui3 su vienintele draudžiamąja sąlyga – „išspausdinti arba sudeginti“. 1631 m. Donne’as mirė; 1642 m. kilo pilietinis karas; 1644 m. poeto pirmagimis sūnus atidavė dūlantį rankraštį spaudai, „kad išgelbėtų jį n...
Laima Vaigė gimė 1979 m. Vilniuje. Baigė Rygos aukštąją teisės mokyklą. Mykolo Riomerio universitete dėsto tarptautinę privatinę teisę, yra Stokholmo universiteto doktorantė. Gyvena ir dirba Vilniuje. Iki pat mirties, daugiau nei keturiasdešimt metų dirbau Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedroje. Paklaustos apie mano profesiją, anūkėlės mane įvardydavo galvyčių gydytoju, bet šiaip kalbėdamos apie senelį – fokusininku. Mėgdavau vaizduoti joms, kaip praryju daiktus: žaisliukus, maistą, drus...
Kartą Gūtenmorgenas su Kalniniu sėdėjo ant suoliuko parke ir gėrė alų. Čionai atėjo Bėrzinis, atsisėdo, išsitraukė iš kišenės ropinį kopūstą ir pradėjo jį keistai graužti. Gūtenmorgenas kentėjo, kentėjo, pagaliau nebeištvėrė ir paklausė Bėrzinio:– Bėrzini, ką taip juokingai grauži?– Morką, – atsakė Bėrzinis.– Aš ją matau, bet kodėl taip keistai tu darai?– Dabar tu teisingai paklausei, ne ką, o kodėl, – tarė Bėrzinis ir nutilo. Gūtenmorgenas laukė, laukė, kada gi Bėrzinis suprantamai paaišk...
V. Majakovskis skamba gal ir kvailai, bet nenuobodžiai.Kornelijus Platelis Lentelių nekaišioti – renginių neišmetinėti! V. B. Anoniminis socialiai remtino eilėraščio konkursas I vieta (neskirta niekam) II vieta Ilzė Butkutė Socialiai remtinas(bet vis dar šiek tiek išdidus)eilėraštis Aš toks mažas, pajuodęs ir raišas,kad nesuduriu žodž...
Gabriel Rosenstock (Airija) Gulbė Lig ketverių metųLučianas Blaga buvotylusit gulbė tai buvo laikaskai jis išgirdoapie filosofijąpoeziją žvalgykimėspo pasaulįieškokim žmoniųesančiųjų gulbystėjjuos pažinsime iš tylos Vertė Sonata Paliulytė Narlan Matos Teixeira (Brazilija) Ramuma mėnulis tai balta lelijaišaugusi iš balzgano rūko dangaus gelmėsetoli nuo žmonių šią naktį dangus yra ežerasjį puošia baltos žvaigždėsžvelgiu į kerinčią žydrynęsklidiną ramumos ir nendrių Ve...
Barankinas su žmona sėdėjo virtuvėje už stalo ir gėrė arbatą. Retkarčiais Barankinas žvilgčiojo pro langą: štai šaligatviu prabėga baltas gauruotas šunelis, paskui jį pravažiuoja dviratininkas, už jo pasirodo madinga blondinė trumpu aptemtu sijonėliu ir aukštakulniais bateliais. Buvo girdėti, kaip jie kaukši: „Tuk, tuk, tuk.“ Ištaigus apnuogintas blondinės biustas kilnojosi žingsnio taktu aukštyn žemyn.„Įdomu, kaip ji atrodo iš nugaros?“ – pagalvojo Barankinas.Iš nugaros blondinė irgi buvo puiki...
Juodųjų baltųjų karalystėje prasidėjo neramumai. Maištas šachmatų laive. Pats išmintingiausias planetos žaidimas – pavojuje. Sisteminė krizė. Ėmė maištauti visi pagrindiniai veikiantys šachmatų asmenys – figūros. Pirmiausiai pyktį išliejo solidieji rikiai.„Kas mes, – paklausė jie, – rikiai ar karininkai? Jeigu rikiai, tai, pirmiausia, kodėl vieni iš mūsų turi vaikščioti tik baltaisiais langeliais, o kiti – tik juodaisiais? Akivaizdi rasinė diskriminacija! Antra, kodėl vaikštome tik įstrižainėmis...
Iš pokalbių redakcijoje: „Knyga juodu viršeliu... Iškart įdomu...“Emilija Visockaitė foto grafui, kolegai Gintarui Žiliui kada tėvynėje nešaltaaš į širdelę ateinukur kvepia šviežios keptos širdysdanielių, elnių, avinų galiu Raselės paprašyti –tik nepaliki mūs vienųširdelėj asmenybių visadšiek tiek daugiau, nei asmenų štai viešnios iš šalių, kur savaštai šlapio krašto pranašaiiš paralelinių pasauliųpoetai ir širdies lašai šird...
Henry’s Grahamas Greene’as (1904–1991) – anglų rašytojas, savo kūriniuose nagrinėjęs politikos bei moralės temas, su ironija įamžinęs dvidešimtojo amžiaus baimę ir nesaugumo jausmą. Pasak Michaelo Sheldeno, joks to meto rašytojas neprilygsta Greene’o talentui nagrinėti tamsumos gelmes. Pradėjęs savo karjerą nemokama stažuote „Nottingham Journal“, vėliau tapo redaktoriaus pavaduotoju „The Times“, laisvalaikiu, būdamas dvidešimt penkerių, Greene’as parašė savo pirmąją knygą. Lietuvių skaitytojui š...