Ostapas Slyvynskis gimė 1978 m. Lvove. Lvovo universitete studijavo bulgarų filologiją. Išleido eilėraščių rinkinius „Aukojimas Didžiajai Žuviai“ (1997), „Pietų lelija“ (2004) ir kitus. Organizavo kelias menines akcijas („Lėtas veidrodis“, „Keturios šviesos pusės“). Jo eilėraščiai versti į lenkų, vokiečių, bulgarų, lietuvių ir baltarusių kalbas. Ostap Slyvinski Ivanas Aleksandrovičius „Pamenu, buvo ten toks mažius,iš tiesų jau paauglys, norsatrodė kaip aštuonerių, –...
Rugsėjo 26–28 dienomis Ukrainos mieste Lucke vyko literatų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ renginiai, kuriuos organizavo viešoji įstaiga „Rašytojų sąjungos fondas“. Dalyvavo poetai ir vertėjai iš Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir (pirmą kartą bendrijos veiklos istorijoje) iš Moldovos. Pagrindinis literatūrinių renginių Lucke mecenatas – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentas. Forumo veiklą ir idėjas aktyvi...
Ta gausybė vamzdžių Ta gausybė vamzdžių, nuolatos, dieną ir naktį gaudžiančių namų rūsiuose ir po miesto gatvėmis, skaitikliai, skaičiuojantys svetimus pinigus, šilumos tiekimo ir apskaitos mazgai – juk kažkas juos privalo prižiūrėti ir saugoti nuo neapsisprendusių piktavalių subjektų. Aš nieko prieš įsidarbinti kokiame rūsyje, sėdėti prie anglimi kūrenamos krosnies, kur skaitinėdamas Džoisą galėčiau pratintis prie būsimos pragaro katilų kūriko tarnystės. O tas gaudžiantis vamzdynas tebūtų XXI...
„Iš esmės žmonijos istorija per pastaruosius dešimt tūkstančių metų vien tik ir peržiūrinėja privatizavimo rezultatus.“ Viktor Pelevin Pirmas paveikslas Vidury virtuvės kėdėje linguoja Senelė. Sena kaip Matuzalis. Senelė įnikusi mezga, po kojomis raičiojasi siūlų kamuolys, keptuvėje kažkas kepa. Senelė kartkartėm atsistoja ir pamaišo. SENELĖ (maišydama mentel...
Tolesnė pasakojimo dalis staiga kažkur dingo, aš nesugebėjau prisiminti jos, taigi nuėjau į kitą kambarį ir išgėriau stiklinę vandens (mano „ir tada” vis dar kabojo įvirpintame ore), lyg tai būtų pats natūraliausias dalykas pasaulyje. Ką šioje vietoje galėjau padaryti? Galvojau, jog aš, būdamas kitame kambaryje, kažką „prikursiu“, kad įterpčiau į vietą tą, iškritusią man iš atminties anekdoto dalį ir išlaikysiu susidomėjimo šviesą, blizgančią jo apdairiame žvilgsnyje. O, tiesą sakant, dabar jau...
Jau kuris laikas darausi panašus į tikrą intelektualą. Kalbu visiškai rimtai. Anksčiau buvau tikras introvertas ir menu domėjausi labai kukliai. Žinios ir suvokimas apie dailę buvo apgailėtini, kadangi nemėgau to, kaip į tave žiūri žmonės dailės galerijose. Spektaklių vengdavau taip pat, kadangi keistą pyktį sukeldavo manyje dirbtinas puošnumas, rafinuotumas, prielankumas ir draugystė pertraukų metu. Galų gale, nors ir skaičiau šiek tiek literatūros, tačiau niekuomet nevaikščiodavau į viešus s...
Rugiapjūtės 1 d. (atolo pjūties diena). Pasakysiu atvirai, mielas mano minčių šifruotojau, rašant metraštį reikia būti pasiutusiai tiksliu, labai skrupulingu gyvenimo akimirkų fiksuotoju. Paskui jokie analai neduos ramiai praeiti, sakys, tu tyčia mūsų istoriją falsifikuoji. Tiek to, dabar yra vasaros pabaiga. Slogios valandos, dargana, datos maišosi, visokeriopai pinkliojasi. Domiuosi, jūsų klausiu, kuri šiandien diena? Naktį sapnavau žydą su barabanu, iš kurio kyla dulkės, kai jis mušamas. Supr...
„Prieš kameras visi blizga...“ Grimuotoja iš gatvės Netikėtai gavome premiją – Nobelio, Taikos. Visa Europos Sąjunga – in corpore – gavome. Vadinasi, gavo ir K., ir G., ir N., ir V. Veikiausiai ir aš – gavau, gavau. Gavo mūsų gynybos ministrė, generolai, kariai ir jų mylimosios gavo. Ir mano kaimynas kaime – talentingas bedarbis, genialus gėrėjas, aistringas blevyzga – gavo. Ir mano truputį pažįstamas miestelyje, tas kur neseniai gavo į...
Jonavai – iš ankstyvųjų patirčių Tavyje, Jonava, vienintelė dėmesio verta vieta buvo baras. Jis atsidarydavo dešimtą. Vėlai. Nors ką ten – aš juk čia gimiau dvyliktą perpiet. Išėjau bristi tavo žolynais. Kaip sako Jonas Mekas, kai baras uždarytas, lieka tik gamta. Vienintelė gatvė teliko iš tarpukario žydiško senamiesčio. Rasa Tavo Neries pakrantėse man buvo viską lemianti. Įdomu, kaip atrodo širdies sutemos? Šeštadienį vakare iš smurglinės sklinda šurmulys – linksminasi tipai. Balkone augo...
Gabrielis Rosenstockas (g. 1949) – airių poetas, eseistas, vertėjas. Taip pat parašė romanų bei pjesių. Didžioji kūrybos dalis parašyta airių (gėlų) kalba. Išvertė Samuelio Becketto, Williamo Butlerio Yeatso, Francisco X. Alarcóno, Seamuso Heaney'o, Rabindranatho Tagores, Günterio Grasso ir kitų autorių kūrybos. Puolęs angelas Jam pranešė, kad jį užmūrysią,nes jis sulaužęs įžadus.Palaukite, sušuko Hermanas. Per naktį, leiskit,parašysiu knygą,kuri išgarsins šitą vienuolyną,sukursiu Bibliją nuo...