Juodųjų baltųjų karalystėje prasidėjo neramumai. Maištas šachmatų laive. Pats išmintingiausias planetos žaidimas – pavojuje. Sisteminė krizė. Ėmė maištauti visi pagrindiniai veikiantys šachmatų asmenys – figūros. Pirmiausiai pyktį išliejo solidieji rikiai.„Kas mes, – paklausė jie, – rikiai ar karininkai? Jeigu rikiai, tai, pirmiausia, kodėl vieni iš mūsų turi vaikščioti tik baltaisiais langeliais, o kiti – tik juodaisiais? Akivaizdi rasinė diskriminacija! Antra, kodėl vaikštome tik įstrižainėmis...
Iš pokalbių redakcijoje: „Knyga juodu viršeliu... Iškart įdomu...“Emilija Visockaitė foto grafui, kolegai Gintarui Žiliui kada tėvynėje nešaltaaš į širdelę ateinukur kvepia šviežios keptos širdysdanielių, elnių, avinų galiu Raselės paprašyti –tik nepaliki mūs vienųširdelėj asmenybių visadšiek tiek daugiau, nei asmenų štai viešnios iš šalių, kur savaštai šlapio krašto pranašaiiš paralelinių pasauliųpoetai ir širdies lašai šird...
Henry’s Grahamas Greene’as (1904–1991) – anglų rašytojas, savo kūriniuose nagrinėjęs politikos bei moralės temas, su ironija įamžinęs dvidešimtojo amžiaus baimę ir nesaugumo jausmą. Pasak Michaelo Sheldeno, joks to meto rašytojas neprilygsta Greene’o talentui nagrinėti tamsumos gelmes. Pradėjęs savo karjerą nemokama stažuote „Nottingham Journal“, vėliau tapo redaktoriaus pavaduotoju „The Times“, laisvalaikiu, būdamas dvidešimt penkerių, Greene’as parašė savo pirmąją knygą. Lietuvių skaitytojui š...
Atjautos malda Sugeltas pradūzgusio skaudulių spiečiaus jis sukasi tolimiausioj namo kertėj gūžtą, kur tetrukdomas paklydusio voro gali spausti iš šūdo medų. Raitydamas korį po korio, smardindamas visą pirkią, jis traukia dūmą ir dūmoja. Kai pakilo balsai nepatenkintų brolių ir duona neraikoma skilinėjo, baisiai užsirūstino vapsvelė. Zvimbdama nuo kuoko prie kuoko ir visaip kaip į šonus besikraipydama, išliejo darbštuolė karčią apmaudo ašarą. Tris vapsvos dienas ir naktis krito krištolo lašas,...
Andrejus Chadanovičius – poetas, vertėjas, eseistas. Baltarusių PEN centro prezidentas. Gimė 1973 m. Minske, ten ir gyvena. Baigė Minsko universitetą. Baltarusių bei užsienio literatūros dėstytojas, vertimo seminaro vadovas, baltarusių literatūrinio jaunimo ugdytojas ir autoritetas. Debiutavo 2003-aisiais eilėraščių rinkinių „Seni eilėraščiai“. Dabar – arti dešimties knygų autorius. Verčia iš anglų, prancūzų, rusų, ukrainų kalbų. Taip pat ir iš Lietuvių, tik čia jau – su pažodinių pagalba. Nep...
Petrauskas išėjo į darbą, bet pasiliko. Kai jis bandė nusigauti iki savo biuro, keikdamasis kamščiuose, jis stovėjo prie lango ir žiūrėjo į stambų paukštį ant šakos. Paukštis tupėjo ant šakos ir juokingai valėsi plunksneles. Beveik dvidešimt penkių laipsnių šaltyje. Atrodė, kad jam nusispjauti į šaltį – jam buvo gera. Taip atrodė likusiam namie Petrauskui. Visa aplinkui buvo nutvieksta saulės – apsnigti stogai, sniego pusnys palei gatves, žmonės-vabaliukai, judantys apačioje (Petrauskas gyveno k...
Rudens oratorija choras: – arti, sėti arti, sėti...vidinis balsas:– nepamiršti pailsėti Arimo jausmas Jurgiui Gimberiui Gyvenimą lydi malonus arimo jausmas. Žengi plačiu žingsniu, už tavęs garuoja šviežiai atversta vaga, kurioje rikiuojasi gandrai arba kiti paukščiai. Bet šiek tiek paarėjus viską sugadina klastinga mintis – kad niekas nieko į tavo išpurentą dirvą nesėja. Epitafija milijonieriui, kuris viską prarado dėl nel...
Kultūros mėgėjus kviečiame apsilankyti siaubo kambaryje...„Kauno naktų“ organizatorius Liepos 4 d. Šiandien auštant varčiausi lovoje, mąsčiau, ką būtina nuveikti valstybės gerovei? Reikia su jaunimu bendrauti. Jie tokie žingeidūs, nori viską kutenti, suvokti, pasiekti, laimėti. Mažamečiai, nevisagalviai. Be galo juos kasdien domina blausi senovė, istorija. Pavyzdžiui, manęs staiga klausia, kas vakar Rolandui davė į snukį? Ir nup… pagrobė mobiliaką? Plėšykis nesiplėšijęs, ką ten su jais, tokia j...
Paminklas Tokiomis naktimis, kai sparnais susikibę šoka juodvarniai aplink skvero paminklą. Bet neįleidžia į ratą tavęs, lyg dienos sugadinto statisto. Pusė žvaigždžių galvoje, o kita – meta tinklą ir stogus kelia į viršų. Ir čiuoži ten žemyn per žolę ar sniegą, atsisėdęs ant savo išretėjusios sielos. Ji tikriausiai išnyks, kai pasieksi gatvės asfaltą. Susilies su garais nuskalpuotų namų. Gal pavirs net veidais jau išėjusių, kurie sugebėjo nuklaikt nuo šviesos.Tokiomis naktimis angelas neskubėd...
Tu vakare prieini prie lango užtraukti užuolaidų. Lyg ir gaila, norisi dar truputį pažiūrėti laukan, nors dieną ypatingo susidomėjimo tai nekėlė. Na, bet ką tu ten daugiau sugraibysi – koks nors žmogus eina, du katinai, žolė arba sniegas. Keli medžiai, tie patys, kurie visą laiką. Vis dėlto, jei susimąstai apie tai, suima graudulys. ♪♪♪Vis dėlto esu drovus. Išėmiau iš krepšio Salmano Rushdie’o romaną „Pyktis“, bet kažkaip nepatogu priešais sėdinčiajam pareikšti, kad dar tik pradėsiu skaityti,...