Iš ciklo „Pelenai pusryčiams“

Jei praeities vaizdas vis grįžta, to kilnaus gyvulio,

Kuriam nieks nesvetima, kas žmogiška? Visa, kas nauja, varo tik nuosilpį.

Nuspėjama, iliustratyvu, pro degančių vokų prarėžas

Sulenda be niekur nieko: tas prabangus DABAR, tas seilėtas ČIA.

Tai, kas prasideda piano, tarsi ant pelės letenėlių ar it etiudai,

Galop ima griaudėti iš visų dėžių. Prakaituoja, fortissimo klykia

Susirinkus minia: „Panas negyvas! Panas negyvas!“

Net ne savaime laikas prasmenga, jog laisvai

Galėtum liautis kvėpavęs. Beregint pakrinka akimirkos –

Garsas tik sklando, veidas. Niekur nedingsi – pirmykščiai

Protrūkiai linkę kartotis. Kažin kokia ranka pieštuku mygia,

Kaukolės siūle keverzoja žinomus vardus. Dieve, kaip gremžia.

Iš vokiečių kalbos vertė Gytis Norvilas

Dursas Grünbeinas (g. 1962) – vokiečių poetas, vertėjas, eseistas. Yra išleidęs daug knygų ir pelnęs apdovanojimų, tarp kurių Peterio Huchelio (1994), Georgo Büchnerio premijos (1995). Poezija, eseistika versta į įvairias užsienio kalbas, tarp jų ir į lietuvių (vertė Tomas Venclova, Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas, Vytautas Karalius).

 

Gyčio Norvilo nuotrauka