[Žadinantis] nusivylimą [sansara] (Ištrauka) Lenkiuos išminčiams, kurie, išrovę sėklas [besikartojančių] gimimų,išsivadavo iš kančių senatvės bei mirtiesir išnaikino (savyje neturintį pradžios) susitepimą.Meldžiu Juos galą padaryti sansaros srautui. Prieina prie senolio seno, gulinčio nuošalioje sansaros dykumoj,jaunuolis, kuris didžiuojasi jaunyste savo,ir priekabiai paklausia jo:– Kodėl gi tavo eisena, sėdėjimas, visi veiksmaitaip nepanašūs į kitų kvailai?Senolis jam atsako:– Gyvybingasis m...
Mudu anąsyk skliautuotu tuneliu bėgome,Tu su gražiu apsiaustu išleistuvių prieky,Ir aš, tarsi greitakojis dievas, bebaigiantisPavyti tave, kol į nendrę nepavirtai ar kokią Nežinomą baltą gėlelę su taurele,Raudona, tavo apsiaustas pašėlusiai plakės,Tarp metro perono ir Albert Hall,Saga po sagos trūkinėdamos krito ant tako. Medum mėnesėti, vėluojantys į išleistuvių balių,Mūsų aidai tebetyla tam tunely, o kol kasGrįžtu mėnesienos balkšvais akmenim kaip HanselisIeškoti kelio atgal, rankioti tavo...
Rugpjūčio 12 dieną Birutei Pūkelevičiūtei būtų sukakę 90 metų * * * Auksinis pjūties metas.Varpos jau pasmerktos ir pjautuvai pasiren-gę. Kaip budeliai. Valtys grįžta apsunkusios.Malūnai suglaudžia pilkus sparnus. – Aš esu smulkus mainikautojas: savo žibu-rį maitinu pigia alyva ir dėviu gelsvo šil-ko šlepetes. Kodėl mane šauki?Iki šiol aš prekiavau sena gelumbe ir paauk-sintom žvakidėm. Vakarais sustodavau anttilto ir skaičiuodavau varinius grašius. Tiltasbaltas ir išlenktas kaip rykš...
Kaip stulbina tai, kad kalba beveik perteikia reikšmę,ir kaip gąsdina, kad ne visai. Sakome „meilė",sakome „Dievas", rašome „Roma" ir „Mičiko", bet žodžiai –ne tie. Sakome „duona", bet reikšmė kiekvienaitautai kitokia. Prancūzai neturi žodžio namams,o mes – grynam malonumui. Tautašiaurės Indijoje miršta, nes jų senoje kalbojenėra žodžio švelnumui. Aš svajoju apie pražuvusiusžodynus – galbūt jais pasakytume,ko daugiau nebemokam. Gal etruskų tekstaipagaliau paaiškintų, kodėl poros ant jų antkapiųš...
Liepos 19 d. – 120-osiosV. Majakovskio gimimometinės Žaibai jai iš akių pažiro:„Mačiau tave –tu su kita buvai.Niekšingiausias,šlykščiausias tu vyras..." –Ir varyt,ir varyt,ir varyt, maišyt su purvais.Aš išprusęs vaikis, brangute,suturėkit savo griausmus.Jeigu žaibas manęs nenužudė –man griaustinisdievaž nebaisus. 1920 Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas...
O Dieve, suteik man tamsą,tamsą, prašau, ir tylą,slaptingą sielos galiąnebegirdėti.Nežinomosios šlovę,negrįžtančiųjų kelią...O Dieve, suteik man tamsąir vienišystę. Iš lenkų kalbos vertė Astrida Petraitytė Kazimiera Iłłakowiczówna (1892 08 06 – 1983 02 16) – Vilniuje gimusi lenkų poetė. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Ikaro skrydžiai" pasirodė 1912 m. Išleido keliolika eilėraščių knygų, tarp kurių „Trys stygos" (1917 m.), „Pelenai ir perlai" (1930 m.), „Lietuvos lakštingala" (1...
medini grėbly mano rankose išlaužtais dantimis ko žiūri visas toks išsiviepęs pusdurni tu šukuojantis žemės nuvargusią galvą sakai – gamtoje vienatvės nėra sakau – nėra - - - medini grėbly atgyvena tu būtumei plastmasiniais ar bent geležiniais dantimis po šiol šypsotumeis gražiai horizontui atsilikėli tu mano rankose kurios tvirtai įsitvėrusios tavęs it turėklo paskutinio šiaudo gamtoje vienatvės nėra – sakai –...
Tiek metų – žingsniai, tolstantys gatve:draugai išeina ir nebeaplanko.Jų išėjimo lėtame ritmejaučiu aš kėslus šios tamsos už lango. Draugų namuos nebėr dainų, deja.Ir dažnas reikalus yra apleidęs.Iš seno – vien mergaitės pas Degadar taisos plunksneles žydrutėlaites. Tegu, tegu... Te baimė neatraspas jus kelių ir nepažadins šiąnakt.Mieli draugai, išduot slapta aistrajus akina – ir jūs akli gyvenat. Vienatve, tavo būdas toks ūmus!Skriestuvas tavo brėžia geležinisšaltai apie mane apskritimus,mal...
O žemės vasara, o salveRegina, naktys nesutems.Griaustiniai laistos, apie galvąPo dangų skraidant ežerams. Gražiai ne vienas išstovėjoŠalia ir laikėsi ilgai,Nupučiami mirties to vėjo...Nejau gyventi pavargai? Pro šalį vasaros merginos...Lyg ilgus plaukus jų visųLiūdėti liks užsiauginusIlga vienatvė, kur esu. Ant žemės prisiglaust per kūnusPrie kūnų stumdos žmonija.Man tavo veidas pro perkūnusYra ir tyli mirtyje. 2013 Gegužės 30 d. Jonui Juškaičiui sukako 80 metų...
(1886 –1939) 1. Tėvą menu šešiapirštį. Per drobę, įtemptą standžiai,Vesti švelniu teptuku mokė jį Brunis kantrus.Ten, kur du sfinksai iš Tebų vienas į kitą sužiūrę,Jis – su menku paltuku – bėgo per Nevą ledu.O kai į Vilnių sugrįžo, ištapė tas linksmas skurdeivaRusams ir lenkams mieste daugel šventovių puošnių. 2. Tėvą menu šešiapirštį. Tokie juk užgimsta laimingi.Ten, kur žaliuoja ežia, kriaušės nubąla kasmet,Ten, kur į Nemuną gena Vilija mėlyną vilnį,Vargšų vargšiausioj troboj šviesą išvyd...