Kartą Lapė ir nežinomas žvėrelis keliavo pas Voverę. Tądien Voverė ir kiti miško broliai bei sesės rinkosi į Dominikonų gatvėje dešimtu numeriu pažymėtą namą. Ne šiaip rinkosi. Parodos „Visaginas ties Ignalina stebuklų šalyje“ pasižiūrėti ėjo (parodos autoriui arčiau širdies pavadinimas „Half Life“, bet miško žvėreliai tvirtai susikibę praminė kitaip). Autorius, kaip ir dera šiais ir visais būtaisiais laikais, deja, niekam nežinomas... Voverė garsiai perskaitė: Richardas Schofieldas. Miško broliai liko sėdėti kaip neišgirdę. O Lapė greit fur fur pašiaušė uodegą ir su nežinomu miško žvėreliu ilgai nelaukę kibo į darbą:
– Kas tas Misteris Šo?
Richardas Schofieldas – tai:
svetimšalis, vidutinio amžiaus anglas, sėkmingą savo dokumentinių filmų kūrėjo, keliaujančio publicisto karjerą iškeitęs į fotografiją ir daugiau nei 11 metų trunkančią viešnagę Lietuvoje. Pasak Richardo, fotografija jam yra tris dešimtmečius trukęs geidulys, kurį patenkino 2009 metais Londono komunikacijos koledže aukščiausiais įvertinimais baigtos fotožurnalistikos ir dokumentinės fotografijos studijos.
Šis bei tas:
• gimė 1964 m. spalio 2 d. Krolyje, Ang­lijoje;
• 1981 m. išmestas iš valstybinės bend­rojo lavinimo mokyklos ėmė domėtis fotografija;
• buvo savarankiškas, kaip pats sako šypsodamasis, turėjo vergiškų nuotykių kilimų gamyboje, statybose, „Microsoft“ kompanijoje tepliojo freskas, dirbo valytoju;
• pasinaudojęs 1980-ųjų videokameros revoliucija, ėmė filmuoti savo paties režisuojamus dokumentinius filmus visame pasaulyje. Dešimties metų filmavimo ir režisavimo kulminacija – 5 dokumentiniai filmai apie Kubą, užsakyti Jungtinės Karalystės transliuotojo „Channel 4“ (rodyti 1999-aisiais);
• 2001-ųjų birželį atvyko į Lietuvą;
• po trumpo vizito Lietuvoje Anglijos leidėjų užsakymu šešioms savaitėms išvyko į Rusiją fotografuoti naujai knygai. Didžiuojasi, jog visos nuotraukos padarytos su vadinamąja muiline. (P. S. Savo diplominį darbą jis fotografavo su mobiliuoju telefonu „Nokia“.) Tiki, jog gerą nuotrauką padaro fotografas, o ne fotoaparatas;
• Kosove dalyvavo projekte, skirtame nepriklausomybės šventėms dokumentuoti;
• nuo 2004-ųjų gyvena Visagine, bet mėgsta migruoti;
• porą kartų jam buvo iškelta byla (Kuboje ir Rusijoje);
• nelegalių filmavimų metu – 1997 m. Rusijoje ties Kinijos siena filmavo saugią karinę sritį, o 1998 m. Kuboje bandė patekti į AIDS sanatoriją – buvo sučiuptas vietinių karinių žvalgybų, tardomas, abu kartus buvo grasinta ginklu;
• jo fotografijos publikuotos knygose, žurnaluose, apdovanotos pagrindiniais prizais ne viename konkurse. Nuotraukų yra įsigiję ir privatūs kolekcininkai;
• 2011 m. dalyvavo TEDx diskusijoje, kurios tema – mėgėjų fotografija, kaip rimta priemonė siekiant išsaugoti istoriją;
• šių metų spalį Londone kuravo momentinių ir mėgėjų fotografijų, darytų SSRS po Stalino mirties, parodą „Brighton Photo Fringe“ festivalyje;
• dirba projekte „Vilnius in Your Pocket“;
• pomėgiai: keliauti, skaityti, gaminti, dviratis ir vodka;
• pamišęs dėl Antano Sutkaus ir jo darbų;
• lapkričio 15 d. „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje jis pristatys fotoprojektą, kuriame paprastomis, masiniam vartojimui skirtomis fotokameromis įamžintas Visaginas, jo gyventojai, charakterizuojamos ir fiksuojamos socialinės šio miesto prob­lemos. Pirmosios nuotraukos, atsiradusios 2004-aisiais, registravo gyvenamos aplinkos kasdienybę. Pamažu atsitiktiniai kadrai ėmė nagrinėti asmens teritorijos suvokimo ir vertinimo problemas.

„Half Life“, arba „Visaginas ties Ignalina stebuklų šalyje“ – tai:
tęstinis projektas, atsiradęs 2011-ųjų vasarą, kai britų fotografijos žurnalas „Black + White“ užsakė 7 puslapių straipsnį apie Visaginą. Taip atsirado „Half Life“ –­ Visaginą ir jo neįprastus gyventojus dokumentuojanti monochrominių fotografijų serija, sukurta naudojant lygiavertiškai neįprastų fotokamerų spektrą, įskaitant ir įmantrią 35 mm „Voigtländer Bessa Lon“ fotokamerą, įteiktą misteriui Šo minėtųjų užsakovų – britų fotografijos žurnalo „Black + White“.  
Pasak autoriaus, „įkurtas 1975 m. kaip uto­pinis socialistinis rojus atkeltiems daugiausia rusakalbiams darbininkams Ignalinos atominės elektrinės kaimynystėje, per trumpalaikį savo 17 metų egzistavimą prisidėjo prie kitų XX amžiaus pabaigos kurioziškų socialistinių eksperimentų. Apvalytas nuo savo buvusios komunistinės kilmės, įskaitant ir savo originalų pavadinimą, 1992 Visaginas, kaip dabar žinoma, per pastaruosius dešimtmečius vis labiau slysta į miglotą nežinią. ES pastūmėtas ankstyvas IAE uždarymas iš esmės panaikino miesto egzistavimo pagrindą. Nerimą kelia nepaprastai gausus jaunų ir išsilavinusių miestiečių išvykimas. Nepaisant pastarųjų kalbų apie naujosios atominės statybą, ateitis, švelniai tariant, atrodo niūri“.
Lapkričio 15–21 dienomis „Vartų“ galerijos peržiūrų kambaryje bus galima pamatyti Richardo Schofieldo fotoprojekto „Half Life“ specialiai šiam pristatymui parengtų darbų. Lapkričio 15 d. 18 val. kviečiame į susitikimą su parodos autoriumi.

Richardo Schofieldo „Untitled“ – 4 viršelyje.