Atmintis


Gegužės 25 d. Interview „Litgazetai“ ir Lietuvos televizijai. Prie kongreso salės – demonstracija su plakatais: reikalaujama paleisti osetinų vadą, kurį Gamsachurdija įkalino. Gruzijoje politzekų jau gerokai daugiau negu Andropovo laikais. Jelena Georgijeva Bonner: „Горбачев сделал очень большой шаг в нашу сторону, приняв приглашение на концерт и дав разрешение на поездку в Карабах.“1 Ar verta tuo džiaugtis? Į kurią pusę krypsta Gorbačiovas, turbūt jau nebesvarbu...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“     Einu rytą iš viešbutėlio ir prie gatvių kampo po daržovių tentu jaunas akiniuotis lyg tarp kitko mesteli savo mergai: „Bepruotis, bet sąmonings.“ Pasigręžiu į apkalbamąjį: ligi akių užmaukšlinta kepė, ligi firmos anuliavimo numinti kedai, ant kairės rankos raudona pirštinė be pirštų, ant dešinės mažojo – sidabro žiedas. Po valandos beveik ten pat, tokios žydinčios poni...


  Sovietiniai viešieji ryšiai Šiandienė policija galėtų tik pasvajoti apie tokią propagandos mašiną, kokia veikė sovietiniais metais. Daugelyje laikraščių iškilmingai buvo skelbiami apie pareigūnų žygdarbius, pasiaukojantį triūsą, budrumą ir humaniškumą trimitavę straipsniai „Nusikaltėliai sulaikyti“, „Grobstytojams – jokio pasigailėjimo“, „Priešgyniavimas milicininkui – nusikaltimas“,...


  Gegužės 1 d. Groiso svarstymai spaudoje apie Bachtiną kaip Stalino apologetą. Noras epatuoti bet kokia kaina it futurizmo laikais; vis dėlto diegas tasai Groisas.   Gegužės 3 d. Skambina Renata Gorczyńska1: New Yorke nusižudė Kosiński2 (jo niekada nesu matęs). „Jį visada kamavo šlovė, gerokai viršijanti jo tikrąsias galimybes.“ Išlydėjome į pensiją Stankiewiczių. Su Tania parašėme jam laiškutį, susidedantį iš žodžio „m...


  Kovo 20 d. Pensija Maniau, kad pensija – laikinas dalykas ir, aišku, samprotavau teisingai. Pensininko gyvenimą pradėjau aiškiu ženklu: susilaužiau ranką. Tai nutiko romantišką pavasario rytmetį važiuojant į darbą. Iš to gimė logiška formulė: darbas lygu skausmas. Labai pagelbėjo nušvisti protui ir tučtuojau susimažinti darbo krūvį. Antrasis reikalingas veiksmas, pamaniau, – įsigyti lazdą ir beretę. Vaikštinėčiau parke ori...


  Vasario 23 d. Laiškai Laiškus draugui teberašau senoviškai: popieriaus lapas, rašalinis plunksnakotis, vokas, pašto ženklas. Balto dalykiško voko kamputį pamarginu savo kūryba. Iškilmingai keliauju pašto dėžutės link. Grįžtu su palengvėjimu. Triūso daug. Rusų kalbą primiršau, o ir vengiu visko, kas su ja susiję. Jei prisiverčiu, paskaitau prieš rašydamas rusų klasikų kūrybos, tada atbunda šioks t...


Rolandas Rastauskas. Apokrifas

2021-05-11 22:01:03

Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Su prancūzų autorinio kino didmeistre Claire Denis kėliausi, o po geros valandos jau ir leidausi Minsko viešbučio „Minsk“ liftu 2013-ųjų lapkritį. Jos pavardę perskaičiau „birkutėse“ ant metalinių lagaminų su ratukais. Tada buvau matęs vos vieną meistrės filmą – kareivišką baletą „Beau Travail“ su baugiuoju Denis Lavant. Antrąsyk žvilgsniai veidrodyje susidūrė kiek ilgėliau, kve...


 Daugelio šalių tvarkos saugotojai vienaip ar kitaip papiktnaudžiaudavo tarnybine padėtimi, savivaliaudavo, viršydavo įgaliojimus, kai kada ir patys įvykdydavo nusikaltimų. Demokratinėje visuomenėje egzistuoja patikima tokio piktnaudžiavimo prevencijos priemonė – viešumas. Komunistinio režimo sąlygomis pareigūnų nusikaltimai, tarnybinės etikos pažeidimai nuo visuomenės buvo slepiami. Uždarumas, bloga žemesnės grandies vidaus reikalų sistemos darbuotojų materi...


 × Povilas Girdenis   Balandžio 25-ąją minime antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, rašytojo, publicisto, technikos mokslų daktaro Liudo Dambrausko 100-ąsias gimimo metines. Nuo gimnazijos suolo iki paskutinio atodūsio kovojęs už laisvą, nepriklausomą Lietuvą, du kartus teistas sovietinio saugumo, keletą mėnesių praleidęs mirtininkų kameroje, išgyvenęs kalėjimų ir lagerių mėsmalę, visuomet drąsiai, sąžiningai ir atvirai reiškęs savo nuomonę, neprip...


  Balandžio 1 d. Straipsnį baigiau ir įteikiau Lipsonui. Vakare svečiuose Josifas – su žmona ir katinu Mississippi. „Стендаль замечателен тем, что из французов он единственный англичанин. Ну, и к тому же итальянец.“ „Я сейчас преподаю Мандельштама и прочел по этому случаю ужасную книжку Эммы Герштейн. Ахматова в свое время сказала: Иосиф, я сегодня познакомлю Вас с дамой, которая считает, что Лермонтова надо немедленно выкопать и посмотреть, сколько у него в тел...


Draugai