Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Daivos Kairevičiūtės nuotrauka „Istorija yra labiau chaoso nei konspiracijos produktas“, – cituodavome jaunystėje Zbigniewą Brzezińskį. Staiga prisiminiau, kaip vieną žvarbią Varšuvos žiemą, tuoj po vidurnakčio, susidūrėme Išganytojo aikštėje. Ėjo kiek įkalęs, be apsauginių, su skrybėle, šilkiniu šaliku, abiem rankom prie ausų glausdamas smėlinio lietpaltuko apykaklę – to...
Grace tiek daug baltarusių nėra ir nuo tada, kai atvykome, nesu girdėjusi apie jokias akcijas. Vienintelį kartą į gatvę išėjome kovo 8-ąją, per Tarptautinę moters dieną. Pirmąkart gyvenime pasidariau plakatą, vienoje jo pusėje buvo parašyta: BELARUS. 141 politisch motivierte Strafverfahren gegen FRAUEN. O kitoje: BELARUS. 38 FRAUEN als politische Gefangene anerkannt. Mes prisijungėme prie keleto tūkstančių maršo, kuriame žygiavo daugiausiai jaunos moterys, ir perėjome per mi...
Kovo 31 d.Taryba Nieko mums ypatinga nereikia – vien sąlygų dirbti, atlyginimo ir šiek tiek pagarbos. Norai tokie sudėtingi, kad administracija tik pučiasi, o profsąjungos tik traukiasi. Į profsąjungą jaunimas neskuba ne tik dėl neatsakyto klausimo „Ką aš jai duosiu?“, bet ir dėl dar labiau neatsakyto klausimo „Ką ji man duos?“ Mes, senieji nariai, į priekines linijas nebesiveržiame. Lūkuriuodami permainų pamiršome, kad tai mūsų reikalas jas d...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Romo Kalantos kišeninio kalendoriaus lapelis, kuriame surašyti jo mėgti muzikos atlikėjai (1972 m.). Kauno regioninis valstybės archyvas, f. R-1724, ap. 1, b. 34, l. 45. 1972 m. kovo 26 d. Jaunimo teatro scenoje, Profsąjungų rūmuose, ant Tauro kalno, įvyko „Lenktynių aitvaro“ premjera, kurioje Vlado Bagdono vaidinamas personažas Rokas atliko zongą, kuriam, kaip ir visam spektakliui, muziką sukūrė de...
Kovo 31 d.Taryba Nieko mums ypatinga nereikia – vien sąlygų dirbti, atlyginimo ir šiek tiek pagarbos. Norai tokie sudėtingi, kad administracija tik pučiasi, o profsąjungos tik traukiasi. Į profsąjungą jaunimas neskuba ne tik dėl neatsakyto klausimo „Ką aš jai duosiu?“, bet ir dėl dar labiau neatsakyto klausimo „Ką ji man duos?“ Mes, senieji nariai, į priekines linijas nebesiveržiame. Lūkuriuodami permainų pamiršome, kad tai mūsų reikalas jas d...
Kitą dieną memorialą visiškai sunaikino riaušių milicija, kiekvienas kaspinas, kiekvienas plakatas, kiekviena gėlė buvo nuplėšti, nukirpti, buvo sunaikinti visi, net menkiausi gedulo ženklai. O žmonės, saugoję atminimo vietą savo kūnais, buvo suimti ir įmesti į kalėjimą. Dešimtys sugebėjo pasislėpti greta esančiuose daugiabučiuose. Vietiniai slėpė atėjusius ginti Ramano Bandarenkos memorialo. Jie turėjo gulėti ant grindų nejudėdami, nedegdami šviesos, neva...
Karo fone žmonės nejučia ima rūpintis tam tikrais dalykais, apie kuriuos keletą dešimtmečių nebuvo nė pagalvota. Karas Ukrainoje lietuvius privertė atkreipti dėmesį į labai aktualų klausimą: kurgi turėtume slėptis, jei karas užkluptų ir mus? Daugeliui nėra paslaptis, jog Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, buvo įrengiamos slėptuvės, tačiau lieka neaišku, kas joms nutiko atgavus nepriklausomybę, gyvenant taikos metu. Po Antrojo pasaulinio karo sovietų valdžia Vilniuje bei kitu...
Iš ciklo „Atminties stalčiai“ Rolandas Rastauskas ir Eglė Rakauskaitė (1999). Raimundo Malašausko nuotrauka Taip, aš ten buvau. Pamenu atidarymą, bet nepamenu kultūros ministro: jų priviso kaip biliardo kamuolių, ir tik protmūšis tegali atsekti, kas yra kas. Pamenu tą keistą duo: Eglę Rakauskaitę-Rakę taukuose ir meduje bei veidas veidą plaunančiam video ir Mindaugo Navako-Simo žiaurų šiferį šalia, už kurį Kęstutis Kuizinas-...
Prieš 50 metų – 1972-ųjų gegužės 14 d. – Kauno miesto sode susidegino Romas Kalanta. Jo užrašų knygelėje buvo įrašyta: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka.“ Liudininkų teigimu, prieš virsdamas gyvu fakelu, jis sušuko: „Laisvę Lietuvai!“ Aiškesnio politinio pareiškimo jaunuolis nepaliko. Kauno hipiai su svečiais iš Latvijos ir Estijos. Apie 1970‒1971 m. Silvijos Kurienės asmeninis archyvas. &nb...
1944 m. rugpjūčio 1 d. 16-oji divizija, o kartu su ja ir P. Širvys, iš Panevėžio iškeliauja Šiaulių link, kur dalyvauja įnirtinguose mūšiuose, o rudenį atsiduria Klaipėdos krašte, Pagėgių–Juknaičių apylinkėse.Pirmą kartą divizijos dokumentuose P. Širvio pavardę randame 156-ojo šaulių pulko vado papulkininkio V. Lunios pasirašytame 1944 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 60/n, kuriame 35 pulko kariai apdovanojami medaliu „Už drąs...