Atmintis


Ugnės Žilytės piešinys   Liepos 1 d. Blokada baigiasi.   Liepos 2 d. Daug nuobodaus darbo (taisau Misiūno knygos1 vertimą etc.).   Liepos 3 d. Tas pat. Baltušytė ir Kondrotas, vertę Misiūną, – puikūs pavyzdžiai, rodą sovietizacijos žalą: profesionali žurnalistė ir profesionalus rašytojas (!) visiškai nebemoka lietuviškai, be to, chaltūrina, kaip tik TSRS įmanoma.   Liepos 5 d. Lektūra: „Dictionary of the Khazars&ldquo...


Ugnės Žilytės piešinys   Birželio 12 d. Neskubėdamas kopiu į Petřiną1. Cvetajevos kalną jame sunku atpažinti: tiesiog idiliška giraitė, o pačioje viršūnėje rožių sodas. Tiesa, čia įrengtos Kalvarijos – aplink kuklią barokinę bažnytėlę. Kadaise buvau pradėjęs studiją, kurioje bandžiau įrodyti, jog Marinos Ivanovnos [Cvetajevos] didžiosios poemos sukomponuotos pagal Kryžiaus kelio modelį: štai, ko gero, ir patvirtinimas. Labai ilgai klaidžioju tarp vilų, v...


Vilniaus miestai ir miesteliai Skamba keistokai, bet XX a. antrosios pusės Vilniuje, rimtai užsimojusiame tapti pusmilijoniniu didmiesčiu, atsirado ir mažesnių miestų, ir visai mažų miestelių. Tokį suskaidymą diktavo to meto urbanistinio planavimo mados. Miestai – tai miestais mieste vadinti naujieji mik­rorajonai: Žirmūnai, Lazdynai, Karoliniškės ir t. t. Vidutinio Lietuvos miesto dydžio, beveik autonomiški, su visa atskiriems miestams būtina infrastruktūra – įmo...


Dovilė Dagienė-DoDA. Menininkės Eglės Grėbliauskaitės portretas, Vilnius, 2019 m. liepa   „VISADA ŽINOJAU, KAD „JIE“ EGZISTUOJA. DAR NUO TO LAIKO, KAI TIKĖJAUSI, KAD GALIU „JUOS“ SURASTI. Vaikystėje, grįžusi namo, jausdavau jų buvimą ir nuoširdžiai apieškodavau kiekvieną kampą. Numatydavau netgi perbėgimo iš vienos vietos į kitą galimybę ir atitinkamai koreguodavau paieškos trajektorijas. „Jie“ būdavo maloningi i...


Viltingai skaudūs 1998-ieji 1998 m. sėkmingai prasidėjo ne vienai nekomercinę muziką kūrusiai ir atlikusiai grupei. Kadangi daugelis tuomečių popsininkų akiplėšiškai žiopčiodavo pagal fonogramas, geriausiu atveju gražiai, sinchroniškai pastraksėdami ar pablizgėdami kokių nors garsesnių siuvėjų pasiūtų drapanų skiautėmis, gyvas dainavimas ir grojimas mums tapo reikšmingu koziriu. Susimetusios į vieną koncertinę komandą, skirtingų stilių tik gyvai muzikavusios grupės ...


Tai buvo sapne, bet buvo! Mes to pasiekėme – štai didžiausias bendro įvykio pojūtis. Bendra sėkmė, kurioje nėra laimėtojo. Suprantu, kaip jam tai bemaž neįmanomai neleng­va, tačiau jis pasiekė, perlipo, – dabar jau bus kitaip. Tegul jaučia akvalangisto ir alpinisto satisfakcijas, o iš mano pusės neleistina nė gramo, nė miligramo. Turiu visiškai nieko nejausti, nes nenuslėpčiau, vis tiek parodyčiau ir viską sugadinčiau.   / / / Nei aš patenk...


  „Europos vartai. Ukrainos istorija“ – taip 2015 m. išleistą knygą pavadino ukrainiečių ir amerikiečių istorikas Serhijus Plokhijus. Beveik visą Ukrainos istoriją galime suprasti pasinaudoję vartų įvaizdžiu. Viskas, kas yra už vartų, simbolizuoja nesaugumą, judesį, sąmyšį, o visa, kas viduje, – ramybę, stabilumą ir saugumą. Tai mums gerai iliustruoja daugiau nei tūkstantmetė Ukrainos istorija, kurios teritorijoje keitėsi ir maišėsi ne tik po...


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 28 d. Darbas bibliotekoje; apie vidurdienį važiuoju pas Lemą. Randu jį antrame aukšte, tarp lentynų, perpildytų jo paties knygomis – rusiškai, angliškai, vokiškai, ispaniškai, japoniškai... Deja, visa toji gerovė apmokėta sveikata. Atrodo vyresnis už Milašių ir labiau – gerokai labiau – susmukęs. Bet akys vis dar gudrios ir skvarbios. Kalba jis beveik nesustodamas ir kas akimirką k...


Tauro kalno „galiorka“ Rūsiu ar pusrūsiu laikytina patalpa nūnai jau nugriautuose Profsąjungų rūmuose oficialiai vadinosi Tauro kalno galerija. Gali būti, kad ant jos sienų rengtos kokios nors dailininkų parodos. Gėda prisipažinti, tačiau tų parodų nepastebėjau ir neprisimenu. Pirmasis muzikinis renginys – Akustinio bliuzo trio koncertas – šioje keistokoje patalpoje įvyko 1993 m. vasaros pradžioje. Koncerto ir po jo vykusio vakarėlio užmiršti niekada nepav...


Ugnės Žilytės piešinys   Gegužės 20 d. Rytą Milašiaus bute organizuojama televizijos laida: kalbamės lietuvių ir lenkų klausimu, paskui Česlovas skaito keliolika gražių savo eilėraščių. Visa tai užtrunka nuo devintos ryto ligi pirmos. Nuvargęs einu pasivaikščioti. Plantuose1 bene keliolika siaubingų secesinių paminklų. Ne ką geresnis atstatytasis Vivulskio „Žalgiris“, kad ir kiek lietuviui derėtų juo džiaugtis: kryžiuotis po Vytauto kojomis –...


Draugai