Atmintis


Rašytoją, kurio 200-osios gimimo metinės bus minimos gruodžio 20 d., aš, dar vaikas, atradau pats, tiksliau – jo kapą Girkalnio kapinėse. Vaikštinėdamas po kapines už 10 met­rų nuo senelių amžinojo poilsio vietos pastebėjau tvorele aptvertą išskirtinę eilę aukštų metalinių kryžių su užrašais FROMAI. Šalia jų, toje pačioje eilėje, stovėjo įprastos formos cementinis kryžius su metaline plokštele, ant kurios buvo užrašyta: &bd...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Pasaulinę „Otelo“ premjerą laistėme restoranėlyje „Al Colombo“ Carlo Goldoni’o teatro kaimynystėje. Vilniaus premjeros nelaikėme pasauline, nes namai retam vienkiemio fermeriui atstoja pasaulį – tradiciškai gera ten, kur mūsų nėra. Tą vėlų naktin grimztantį vakarą Venecijoje buvo, oi, kaip gera: ir tostai, ir dainos, ir vikrių kelnerių straksėjimas, ir netgi niūriojo mūsų genijaus atitirpimas i&s...


Iš ciklo „Atgal į mokyklą“ Iki Kalėdų likus savaitei mokiniai nebenori mokytis, dirbti per pamokas. Zyzia, kad pažiūrėtume kokį nors filmą. – Gerai, – sakau. – Šiandien pažiūrėsime filmą apie vaikus. Vaikai džiaugiasi, bet po pirmų dešimties minučių Haroldas jau kelia ranką: – Mokytojau, o čia visą laiką bus taip liūdna? Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ nėra linksmas. Jame filmuojami įvairaus amžiaus...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   B. Tarvydo nuotrauka, 1962. KPCPB   Buitis kartais mistiškesnė ir užu būtį. Pamenu, kaip 2019-ųjų rudenį 5 val. ryto su kelionės Berlynan part­neriu Remigijumi T. buvome gana kruopščiai tikrinami rūstokų Palangos oro uosto vyrukų. „O kur aifonas?“ – paklausiau dėžutei atriedėjus. „Liko namuos, Alzheimerio pusėje“, – atsakė dėžutė. Tada prisiminiau, kaip iš tokios pat dėžu...


Iš ciklo „Atgal į mokyklą“   – Kristina, prašau nekramtyti gumos per pamoką, – sakau vienai devintokei tyliai, priėjęs prie jos suolo. – Bet man tai padeda, – šnibžda ji. – Kaip padeda? – nesuprantu. – Kai kramtau gumą, neužmiegu. Kita pamoka, kita klasė, bet problema ta pati. – Laurynai, jūs ir vėl miegat per pamoką, – sakau. – Žinau, mokytojau, žinau. – Ar yra pamokų, per kurias nem...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Autoriaus nuotrauka   Skubriu žingsniu pėdinu pro vilą „Ilsėkis ramybėje“, sustabdo amžinas indėnas, pajūrio architektas itališka pavarde Benetis, aptariam būgnininkų likimą roko ir metalo grupėse, antram plane legendinis (be kabučių) barmenas Arvydas Samukas aiškina damai su šuneliais Visatos paslaptis, ir staiga iš už dekoratyvinių pušelių pasigirsta aksominis balsas: „Noriu pa...


Turiu aštuonis stalčius. Trijuose – pašto ženklai. Viename – pasas. Kituose – rašiniai – seni ir naujesni. Šiomis dienomis paskutiniame stalčiuje atradau dvidešimties metų senumo užrašus. Išraukiau ir pats nustebau, kad po kiekvienu žodžiu ir dabar galiu pasirašyti. Tad šiomis mintimis dalinuosi ir su skaitytojais.     2001 08 02 Jei reikėtų save apibūdinti, taip sakant, urbanistiškai, n...


Nika Benetas. Rugsėjo 1-oji

2022-12-08 21:19:20

Iš ciklo „Atgal į mokyklą“   Jei nori pamatyti laimingą mokytoją, ateik į mokyklą rugsėjo 1-ąją: visi mes, mokytojai, spinduliuojame keistu džiaugsmu, esame nusiteikę viltingai, neįprastai daug šypsomės. Mūsų nekankina nei suvokimas, kad esame neįvertinti, nei mintys apie per mažą atlyginimą už visą triūsą, kurį įdedame ugdydami vaikus. Atrodo, net asmeninio gyvenimo negandos pasitraukia į šalį, ir aš, šią rugsėjo 1-ąją eidamas į mokyklą, &sc...


SALDUMAS (Bogdana, Kyjivas–Lvivas) Šiandien atvyko Severodoneckas. Daugybė šeimų, nesuskaitoma daugybė, tiesiogine prasme susigrūdusių iki traukinio lubų. Daugelis jų iš karto pasakė: „Mes iš Severodonecko, atsiprašau, ar galima arbatos?“ Tačiau ne tai nustebino. Nustebino, kaip labai jiems norėjosi saldaus. Dėjosi po 3 arbatinius šaukštelius cukraus į nedidelę stiklinėlę arbatos. Klausė sausainių. Prašė keksiuko. Bevei...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“   Nesergu ja, Dievas mato, nesergu! Bet vieną vasaros rytmetį viešbučio kavinėje išvydęs Londono laikraščio skelbimą, kad „Lyric Hammersmith“ teatre savo pjesės „Didžioji ceremonija“ rodymo proga dalyvaus ir autorius – mečiau viską šalin. Su juodu odiniu portfeliuku po pažasčia ir mėlyna, aiškiai per maža „Armani“ kepe ant galvos nurūkau į tą senovinį rajoną, kur 1...