Atmintis


Vilnius, kaip ir daug kitų Rytų bei Vidurio Europos miestų (Gdanskas, Vroclavas, Lvivas ir kt.) XX a. viduryje patyrė drastiškas socialines ir kultūrines pervartas. Miesto socialinę ekosistemą pakeitė genocidas, karo ir okupacijų sukeltos žmonių per(si)kėlimo bangos, pokariu vykusi išorinė ir vidinė migracija į miestą. Po Antrojo pasaulinio karo į Vilnių persikėlė ne tik įvairių SSRS regionų gyventojai, bet ir jaunuoliai iš kitų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų. Baigę mok...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“     Leidžiantis Šaltinių gatvės laiptais ir slenkant „Keistotekos“1 link2, staiga toptelėjo, kad niekada, aiman, neteko sutikti knygų, paveikslų (ar net pašto ženklų!) kolekcininkės moters. Pažinojau vieną keraminių antpirščių ir vieną medinių angeliukų kaupikę. Bet knygų... Ar paveikslų... Tą negudrią mintį netrukus atskleidžiau knygyno katino kailyje besikuičiančiam Užupio respublikos tėvui steigėj...


Judita Trojak, kaip ir kitos aukos, į Panerius buvo vežama dengtu sunkvežimiu ir nematė Władysławo Syrokomlos ir Adamo H. Kirkoro minėtos koplyčios, tačiau tikrai ją pravažiavo. Rugsėjį–lapkritį, kai vyko didžiosios žydų žudynės ir žmonės buvo varomi į Panerius pėsčiomis, ši koplyčia bus vienas paskutinių Vilniaus objektų, kuriuos matė aukos. Įdomu, jog Feliksas Bernatowiczius apysakoje „Pajauta“, būtent šioje vietoje įkurdino vieną pirmųjų krikščionių &sca...


Vroclavo universiteto polonistikos absolventės, žurnalistės Joannos Kuciel-Frydryszak knyga „Służące do wszystkiego“ (2018, „Tarnaitės visa kam“), sukėlė nuostabą ir šurmulį Lenkijos visuomenėje. „Knyga daug pasako ne tik apie mūsų visuomenės šaknis, žmonių išnaudojimą, vergių likimą priėmusių moterų nuolankumą, bet ir apie stiprius žmogiškus jausmus, galinčius peržengti socialinį susiskaldymą. Mane ji ypač sujaudino“, – prisi...


Iš ciklo „Atminties stalčiai“       Miniatiūrinis ilganosis, visada kiek į šoną prilaižytais plaukais, jis buvo mąsliausio atmintyje išsaugoto žvilgsnio savininkas. Pirmąsyk išvydau jį, medituojantį ant kilimėlio savo buvusios klasiokės, talentingos mokyklinės poetės, dar prieš abitūrą pastojusios ir išėjusios į vakarinę1 Jūratės Š. Karoliniškių buto koridoriuje, prie pat mūsų laisvės bokšto. Norint ž...


Pirkko Saisio. Netinkama

2024-03-07 21:21:53

× Heini Junkkaala   Pirkko Saisio (g. 1949) – gyva suomių literatūros legenda, daugybės romanų, teatro pjesių ir kino scenarijų autorė, režisierė ir aktorė. Didžiausio pripažinimo sulaukė po „Helsinkio trilogijos“ – autofikcinių romanų „Mažiausias bendras vardiklis“ (1998), „Priešinė šviesa“ (2000) ir „Raudona atsisveikinimų knyga“ (2003); pastarasis apdovanotas svarbiausia Suomijos literatūros premija &b...


    Jeigu galėtume užduoti šį klausimą vilniečiams prieš 85-erius metus, tikėtina, atsakymuose būtų nuskambėję žodžiai „Neris“ arba „Vilija“, „upė“, „graži vietovė“, „kalnai“, būtų kalbama apie poilsį, paminėtas geležinkelio tunelis. Jei paklaustume vilniečių to paties šiandien, veikiausiai užsimintų apie „pramonę“, „elektrinę“, „plentą“, „rajoną“, geleži...


  Iš ciklo „Atminties stalčiai“     Avinjono festivalyje vos kelioms trupėms nusišypso laimė vaidinti specialiuose kompleksuose (Popiežių rūmai paliekami „megaselebams“), kuriuose paprastai rodomi itin ilgi spektakliai su „maisto pertraukomis“2. Tarp tų laimingųjų 2016 m. atsidūrė mūsų LNDT ir Maskvos „Gogolio centras“. Pirmasis su Krystiano Lupos „Didvyrių aikšte“, antrasis su „Mirusiomis...


Vanda Einorytė-Kučinskienė gimė 1922 m. balandžio 17 d. Urnėniškio kaime, Vabalninko valsčiuje, šiuo metu gyvena Panevėžyje. Karas, pokaris, sovietija, Smetonos ir Sąjūdžio Nepriklausomybės – tokie jai tekę atlaikyti istorijos skersvėjai. Itin sunkiomis aplinkybėmis užauginti penki vaikai, uoliai prižiūrėti 9 anūkai, spėta pasidžiaugti gausiu proanūkių būriu. Jos mažyčio ir šviesaus kosmoso centras – šeima. O esminė laikysena – neprimetamas atsidavim...


Grand Tour 1939 – nepaprasta ekscentriško monarcho iš erelių šalies kelionė.    Zogo I ir Geraldine Apponyi vestuvės     Ak, kokios buvo vestuvės! 1938 m. pavasarį romantiškas valdovas vėl atsidūrė ant Europos žurnalų viršelių ir net kino teatrų kino kronikose. Reikia pažymėti, kad 1938 m. pavasaris Europoje iš esmės buvo nepaprastai turtingas įvairių politinių įvykių. Kovo 12 d. Vermachtas įžengė į Austriją – įvyko...