Draugai
Pušys Maestro Povilas Karpavičius daug kartų Nidos seminaruose skaitė paskaitas apie įvairiausias fototechnikas ir čia pat demonstravo, kaip jos padaromos, norintiems užsirašyti diktavo receptus ir negailėjo patarimų. Tuo metu ir aš domėjausi fototechnikomis, klausiausi išsižiojęs, stengiausi nieko nepraleisti, o sugrįžęs į Vilnių nedelsdamas bandžiau viską pakartoti fotolaboratorijoje. Tačiau rezultatai buvo apverktini. Parodoje sutikęs maestro, paklausiau, ...
Tomas Venclova. Nežinomo autoriaus nuotr. Lapkričio 1 d. Išvyka automobiliu į Regensburgą. Pridedu dar vieną miestą prie savosios kolekcijos. Tiesa, apžiūrime jį labai paviršutiniškai. Neskubame, klajojame skersgatviais ir aikštėmis be jokio aiškaus plano. Ir tas geltonas Bavarijos ruduo, ir Alpės, visai aiškiai įžiūrimos iš Eitano buto dvyliktame aukšte. Vakare. Kronidas Liubarskis1 su žmona. Viena iš pašne...
Gegužės 1 d. Pacientai Į budėjimą atvykau turėdamas vos vieną pacientą. Kiti – nauji, man nežinomi, tad vizitavau laidydamas bendras guodžiančias frazes, naudingas pacientams, ypač per išeigines, kai jiems regisi, kad palikti neprižiūrėti ir nesaugūs. Saviškį radau po atstatytos kraujotakos, bet to maža: pėdą tebeskauda, kaip ir kelias dienas. Nevalgykit pusryčių, sakau, reikia operuoti. Uždėsiu apeinamąją jungtį. Iš čia į čia, – ...
Balandžio 12 d. Gėris Karantinas dvejopas: Mažai bendrauju – atsisijojo tikrieji draugai. Apribojo keliones – mažiau bastausi. Atšauktos planinės operacijos – nebežalojame žmonių ir neturime komplikacijų. Negaliu nusipirkti medvaržčių – panaudojau laidų laikiklius. Negalima švęsti Velykų – radau pirkti baltų kiaušinių už normalią kainą. Sugedo kompiuteris – skaitau knygas. Atšauktas planinis darbas – nebereiki...
Stanislovas Žvirgždas. „Rudens kelias“, 1980 Rudens kelias Tuo metu jau aktyviai dalyvavau tarptautinėse parodose ir konkursuose. 1982 m. tarptautiniame Australijos meninių fotografijų konkurse, Sidnėjuje, už geriausią peizažą „Rudens kelias“ pelniau pirmąjį FIAP aukso medalį. Medalis ir katalogas buvo atsiųsti į Kultūros ministeriją, kurios pavedimu kažkoks darbuotojas atnešė juos į draugiją Antanui Sutkui. Pirmininkas man paskambino į k...
Tomas Venclova. Nežinomo autoriaus nuotr. Spalio 24 d. Virš Poznanės lygumų ir Brandenburgo ežerų. Lėktuvas nusileidžia Schönefelde. Kone valandą važiuoju niekad nematyto Rytų Berlyno priemiesčiais – jie kuklūs ir tvarkingi, su įsisunkusiu ligi pat kaulų čiulpų totalitarizmo prieskoniu. Du miestai dar nesuaugo į vieną: aerodromo tarnyba sutinka parūpinti viešbutį tik rytinėje dalyje. Žinoma, tai ir geriau, nes viešbutis pigus – 34 markės už parą ...
Artūras Milašauskas gimė 1955 metais. Vedęs. Du sūnūs – jau suaugę vyrai. Gimus anūkei, išleido pasakų knygelę. Sulaukęs anūko, parašė kitą. Pasipylus kitiems anūkams, pasijautė tikroje pasakoje. Rašyti liovėsi. Senelis subrendo. Baigęs Vilniaus universitetą dirbo chirurgu. Patiko. Paskui dirbo traumatologu. Patiko dar labiau. Vėliau dirbo kraujagyslių chirurgu. Sulaukė pensijos. Fotografavo. Nesunkiai įstojo į Fotomenininkų sąjungą. Dar lengviau iš jos i...
Tomas Venclova. Nežinomo autoriaus nuotr. Spalio 1 d. Jei tikėtume Magda Lubelska1, mano „Неустойчивое равновесие“2 turi pasisekimo tarp lenkų filologų. Spalio 2 d. Intensyvus darbas. Paskutinioji DDR egzistavimo diena. Ta šalis sprogo it muilo burbulas. Kaip tik planuoju iš Lenkijos važiuoti į Berlyną – įdomu bus stebėti pereinamąjį laikotarpį. Vakare pas Błońskį3. Temos – Lietuva ir Imre Nagy4 (kuris, kaip neseniai paai&scar...
/ / / Gal ir būčiau rinkusis anglų kalbą, jei mokykloje nebūtų apsilankęs choro dirigentas Zigmas Venckus. Pasirodo, turiu balsą! Ir jis užrašo mane į Radijo vaikų chorą. Dainuoti patiko nuo mažens, dainuodavau su tebesilankančia pas mus Pole – ji jau Pedagoginio instituto studentė – ir pati sau viena dažniausiai tokias pat per radiją girdimas dainas, kaip ir anas klasiokas Liutkevičius, bet kad turiu kažin kokį kitokį balsą negu visi – man naujiena. Dabar kelis...
Tomas Venclova. Nežinomo autoriaus nuotr. Rugsėjo 13 d. Pirmojoje dienos pusėje tuštokos diskusijos. Pietauju su Skujenieku ir Plateliu: kalbamės apie lybius ir latgalius. „Šiaurės Atėnuose“ Granausko išpažintis. Kad Granauskas „saugumo varginamas“, dar Lietuvoje girdėjau iš Juditos, bet nemaniau, jog reikalai nuėję taip toli (viena proga Romualdui buvę sumokėta 40 rublių!). Tipiška, vaje, kaip tipiška. O kiek yra tokių...
