Estų prozininkas Tiitas Aleksejevas grįžta į savo jaunystės Tartu. Nepriklausomybei jau lipant per slenkstį, jaunuoliai universitete formuluoja savąjį laisvės apibrėžimą. Tekstas sukurtas vertėjų ir rašytojų namuose „Meet“ Sen Nazere (Prancūzija), skaitytas per renginį „Būti (vis dar) dvidešimties“, kuriame autoriai iš Europos ir Afrikos šalių aptarinėjo atminties temas. Papildytą esė išspausdino estų literatūros žurnalas „Vikerkaa...
Nuo 1939 m. Argentinoje gyvenęs Witoldas Gombrowiczius 1963 m. gavo Fordo fondo stipendiją ir metus viešėjo Vakarų Berlyne. Paskui į Argentiną nebegrįžo, apsigyveno netoli Paryžiaus, o po kelių mėnesių persikėlė į Vansą. Witoldas Marianas Gombrowiczius buvo keturis kartus (nuo 1966 iki 1969 m.) nominuotas Nobelio literatūros premijai – 1968-aisiais vienu balsu pralaimėjo Yasunari Kawabatai ir galbūt 1969-aisiais ją būtų pelnęs, tačiau mirė ir iš kandidatų sąrašo buvo...
Kaip Suomijoje atsirado Lenino muziejus. Kaip ir modernioji Suomijos istorija, taip ir šio Tamperės širdyje įsikūrusio pastato istorija patyrė ne vieną reikšmingą transformaciją. Tik įžengęs išoriškai kuklaus pastato vidun gali pajusti tam tikrą XX a. pradžios prabangos pojūtį ir vėlesnių dešimtmečių skonio sluoksnius. 1901 m. pastatyta Tamperės darbininkų halė kelis kartus buvo plečiama priestatais. Žvelgdamas iš architektūrinės pusės &scar...
Nuo 2017 m. iki 2025 m. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) kartu dėstėme kursą „Feminizmas: tekstai ir praktikos“. Kursas tebedėstomas, lengva širdimi perdavėme jį doktorantei Ievai Šakelaitei ir pagalvojome, kad tai gera proga pasikalbėti apie tai, kokio jo norėjome ir kodėl. Natalija Arlauskaitė ir Dovilė Jakniūnaitė. Arno Balčiūno nuotr. Dovilė Jakniūnaitė: Gerai pamenu, kaip kažkurią 2016 m. rudens dieną tu, Natal...
2015 m. birželio 4 d. mano močiutė buvo apkaltinta dviejų gėlių vazonų kontrabanda per Latvijos ir Rusijos sieną. Gėles ji ketino nunešti ant senelio kapo Pytalove, anksčiau vadintame Abrene. 1945 m. Abrenės miestelis kartu su visa Latvijos teritorija buvo prijungtas prie SSRS. 1991 m., Latvijai atkūrus nepriklausomybę, Abrenė liko Rusijos Federacijoje, tad šiais laikais norint į ją patekti reikia vizos. Gėlės yra pagrindinė mano močiutės albumų tema. Jos fotografuotos puok&sc...
Philipas Glassas spaudos konferencijoje vilki džinsais ir džinsiniais marškiniais. Amerikietis. Vakare vyks koncertas, o dabar – žurnalistai. Ant mano stalo guli originali vinilinė plokštelė „Einšteinas paplūdimyje“, sprendžiant iš etiketės, kadaise pirkta prekybos centre „KaDeWe“ Vakarų Berlyne ir niekada nepraplėšta. Paimu peiliuką, ašmenimis perbraukiu per sukietėjusį celofaną. Taurė raudonojo. Paguldau ant patefono. Apž...
× Anna Chymer Architektūros tyrinėtojas ir kritikas Grzegorzas Piątekas pasakoja apie dvi Varšuvas, apie sugrįžimą į griuvėsius, miesto atstatymo mitus, apie tai, ar apskritai pavyko prikelti sostinę iš griuvėsių. Kaip atrodė Varšuva 1945-ųjų sausį? Baigiantis Antrajam pasauliniam karui buvo dvi Varšuvos, išsidėsčiusios abiejose Vyslos pakrantėse. Iš dešiniojo kranto, Pragos, sovietų kariuomenė išvijo vokiečius dar rugsėjo viduryje...
„Auksinės palmės šakelės“ (2011) už viso gyvenimo kūrybą laureatas italų kino režisierius Bernardo Bertolucci visada tardavo savo žodį, įsiterpdavo į diskusiją, sutikdavo bendrauti su žiniasklaida, jei būdavo tikras, kad kitiems reikia išgirsti jo balsą, nuomonę, požiūrį. Darydavo tai apgalvotai, protingai, patraukliai. Tinka ir toks žodis – aistringai. Per keletą dešimtmečių susikaupė pluoštas medžiagos, kurią peržiūrėję kritikai Fabio Francione ir...
Atlikus bagažo turinio rentgenogramą, alsių koridorių rankovėmis atsiduriu prie išvykimo vartų. Prieššventiniai keliautojų srautai Niujorko Kenedžio oro uoste rimuojasi alkūnėmis, galūnėmis ir lagaminų tūriais, o terminalo antisanitariniai rodikliai, spėju, viršija visas higienos normas. Po avalynės patikros vieni skraidūnai trypčioja basi, kiti suplyšusiomis kojinėmis – tokia amerikietiška imuniteto stiprinimo programa privaloma visiems be i&...
Tekstas, kurį tarškinu „obuoliuko“ klavišais, tikėtina, jus pasieks jau kitoje kalendorinės membranos pusėje. Laiko girnoms be penkių minučių apsukus dar vieną evoliucinį (iš bėdos – ovuliacinį) ciklą, belaikėje tolumoje girdžiu kreivai eufoniškus trimitų ešelonus; čia pat iškrinta dar nekaltos snaigės, nelyg pirmoko rašaluotais pirštais skambanti Balio Dvariono pjesė. O gal absurdo pjesė iš natūros? Gal pirmo veiks...