Vizualieji menai


× Jolita Linkevičiūtė Grafika ir fotografija. Metaforinis mąstymas ir nuolatinė paradoksų, priešpriešų paieška. Vidus yra išorė ir atvirkščiai. Graikų panteonas, mitologija, simboliai ir kasdienybės pusiausvyros palaikytojai – bomžai. Socialinis realizmas. Erotiškos, lanksčios moterys, tarsi chrestomatinės Matisse’o šokėjos. Savaip interpretuoti prerafaelitai ir Emiras Kusturica, renesansiniai natiurmortai, vienuolynų asketizmas...


Gruodis Pirma 1996 m. šv. Kalėdų diena buvo ūkanota ir drėgna. Išėjau pasivaikščioti palei Vilnią. Užkopiau ant geležinkelio pylimo ir nuėjau ant tilto per upę. Tilto gale į Vilniaus pusę buvo įrengta aikštelė darbininkams, nuo kurios atsivėrė puikus vaizdas. Tuo metu rūkas sustiprėjo ir pradėjo snyguriuoti. Peizažas man priminė Anderseno pasakose aprašytus žiemos vaizdus. Išsitraukiau panoraminį fotoaparatą ir jau ketinau fotografuoti, bet prasidėjo pū...


Laikas – tikrasis fotografijų vertės kapitalas, dosniai dalinantis nostalgijos ir sentimentų dividendus. Fizikas Julianas Barberis teigia, kad laikas – tik mūsų pačių sukurta konstrukcija. Anot jo, laiką konst­ruojame iš momentų. Taigi kiekvienas momentas egzistuoja ir visada egzistuos kartu su visomis galimomis variacijomis. Laikas yra serija, sudaryta iš daugybės „dabar“. Visi tie akimirką trunkantys „dabar“ niekur nedingsta. O fotogra...


XIII Jaunojo tapytojo prizas. Paroda muziejaus MO mažojoje parodų salėje veiks iki sausio 30 d.   Kazimieras Brazdžiūnas. „M. R. Agnus dei“, aerozolis, 180 x 230, 2021.   Žemę sustingdžius lengvam įšalui, o kasdienybės paletėje pradėjus vyrauti niūriam koloritui, kaip ir kiek­vienais metais nuo 2009-ųjų, tapytojus savo sėkmę išbandyti bei žiūrovus spalvų žaismu grožėtis kviečia Jaunojo tapytojo prizo konkursas, organizuojamas Julijos Dailidėnaitės ir...


Peizažas su lieptu Ankstyvą 1991 m. pavasarį išėjau fotografuoti prie Vilnios. Upės pakrantėje buvau nusižiūrėjęs aukštapelkę, kurios apsnigti žolės kupstai labai priminė debesuotą dangų. Fotografijas galvojau panaudoti montažui. Beždžionių lieptu perėjęs į kitą upės pusę žingsniavau pakrante. Išgirdau netoli esančiame miškelyje jau neblaivių vaikinų balsus, o kiek paėjėjęs pamačiau ir jų deginamą laužą. Dėl viso pikto tyliai apėjau tą vieną ir patraukiau link pelkės...


× Lina Laura Švedaitė   Viktoras Paukštelis – tapytojas ir pianistas, gimęs menininkų šeimoje ir, regis, nuo pat mažumės žinojęs, kad eis kūrybos keliu. Kalbamės, kokiame pasaulyje gyvena menininkai – kaip veikia įvairūs valstybiniai ir visuomeniniai mechanizmai, kurie vienus iškelia, o kitus sutraiško.     Viena yra kurti, o kita – gyventi meno pasaulyje. Ar sutinki? Teko mokytis įvairiose meninio ugdymo instituc...


Paroda „Fantastiškai realu. Belgų modernizmas nuo Ensoro iki Magritte“ Miuncheno parodų rūmuose (Kunsthalle) veiks iki 2022 m. kovo 6 d. Apie šią parodą būtų galima pasakyti, kad anksčiau ar vėliau ji turėjo įvykti. Belgų rašytojas Edmondas Picardas savo laikraštyje „Modernus menas“ fantastiškumą išaukština kaip visų menų pagrindą: „Viskas vibruoja keistumu. Pro ramų, taikų gyvenimą prasiskverbia antgamtiška.&...


Donato Norušio garso paroda „Intuityvios instrukcijos“ iki spalio 22 d. veikė Vilniaus dailės akademijos tekstilės galerijoje „Artifex“   Ko tikimės iš garso, kai įeiname į kambarį, kuriame stovi kolonėlės ir mikrofonai? Ar laukiame, kada būsime pralinksminti? Informuoti? Įėję į modernaus meno galeriją, esame įpratę elgtis tyliai. Mandagiai tūpčiojame prie aprašymų; atsargiai atliekame rokiruotes su kitais lankytojais, vis užleisdami garbingus...


× Vilija Visockienė   Nulipdęs pirmuosius žmones, likusį molį Dievas atidavė jiems: šekit, žaiskit! Iki šiol jie ir žaidžia. Lapkričio 13 d. Dusetų dailės galerijoje atsidarė keramikės Rimos Leipuvienės keliaujanti paroda „Vieneri metai“ (veiks iki gruodžio 17 d.). Prieš keletą metų toje pačioje galerijoje Rima buvo surengusi pirmąją personalinę parodą „Iš nebūties“. Karantino ir savanoriškos emigracijos akmenuotame ir pu&sc...


Kelias sningant Buvo vėlyvas 1992 m. ruduo. Kaip ir kiekvienais metais tokiu laiku, savaitgaliais intensyviai fotografuodavau. Norėjau nufotografuoti pirmąjį sniegą. Iš Naujosios Vilnios, kur tuo metu gyvenau, pasileisdavau pėstute laukų keliukais Pavilnio link. Regis, pusiaukelėje buvau nusižiūrėjęs tinkamą vietą, vadinamą Liepų alėja. Alėjos pabaigoje, ten, kur jau prasidėdavo laukai, įsilipdavau į medį ir laukdavau tinkamo oro. Ir taip keletą dienų iš eilės. Eilinį kartą įsirop...


Draugai