Proza


  Moteriai, kuri nori rašyti, reikia turėti pinigų ir savą kambarį. Šiuos Virginios Woolf žodžius prisiminiau vieną birželio popietę, kai už lango plieskė karštis, Vilnius tirpo ir liejosi akyse, slėpėsi kondicionuojamose patalpose ir Bernardinų sodo šešėliuose. Praėjus beveik šimtui metų nuo V. Woolf esė „Savas kambarys“ pasirodymo, biure, kur prie ovalaus stalo sėdime penkiese – notarė, vertėjas, nekilnojamojo turto agentas, m...


  Giedros Į savo pirmąją ugdymo įstaigą patekau gan anksti. Tik gimiau, prabėgo gal metai, ir jau tekinas į lopšelį. Neatsimenu, ar labai norėjau ten eiti, bet niekas manęs neklausė, todėl ėjau kaip didelis. Nors iš pradžių dažniau tėvai mane nešė. Kad tik greičiau atsilaisvintų. Maitino lopšelyje tris kartus per dieną, pietų miegelis, fantastika. Visai man ten patiko, o ir grupiokų daugumą sudarė kiemo chebrytė. Neblogai suėjom. Pasipuošę giedrom, an...


Petras Rakštikas. Išeiginė

2022-11-26 16:10:25

  Tylos tvorą braškina lėtai einantis laikas. Traukinio triukšmas šoka per Ventą, puola į mišką ir greitai pasislepia. Veidrodyje iš ausies lenda plaukas. Galvos kalėjime ratus suka mintys. Viena jų griebia rašiklį ir save užrašo. Gal tai eilėraščių ciklo pradžia? Kažkas galvoje spengia. Katinas žiūri pro langą ir raito uodegą. Dviejose akyse trys balandžių poros straksi ant daugiabučio stogo, kol vienas pakyla aukštyn, antra...


Joanna Gierak-Onoszko (g. 1980) – lenkų žurnalistė, Varšuvos universiteto ir Lenkų reportažo mokyklos absolventė, iki 2018 m. daugiausia dirbusi savaitraščiui „Polityka“, taip pat rengusi reportažus žurnaluose „Duży Format“, „Piśmo. Magazyn opinii“, „Non/Fiction – neriegularnik reporterski“. Jos tekstas apie tarptautinę šuns evakavimo akciją iš Alepo apdovanotas „Festiwal Wrażliwym“ premija kaip g...


Mano daiktai tavo koridoriuje atsidūrė per greitai. Turbūt pajutai impulsą manimi pasirūpinti, o tai, ką jutau aš, buvo noras sujungti atskilusį ankstesnį gyvenimą su naujuoju. Nepatenkintas ritualo poreikis. Tatuiruotė, kurios nepasidariau. Japonų natsukashii, vokiečių sehnsucht, portugalų saudade. Lentynoje knygos, kurių dar neskaičiau, kalbomis, kurių nesimokiau. Niekas mūsų nelaimino, nieko nelinkėjo ir nedovanojo. Nešlakstė švęstu vandeniu, nebarstė žiedlapiais, neplojo...


Mano brolis Tomas į benamystę nugrimzdo pamažu. Taip ir nesužinojome, kada ir kokiu būdu neteko buto, ėmė nakvoti pas draugus ant sofų, kaip prasidėjo jo bėdos su policija. Nepastebėjome, kada susiformavo įprotis vaikščioti be sustojimo, bastytis Aliaskoje esančio mūsų gimtojo Ankoridžo gatvėmis ir dviračių takais – tai darė visą likusį gyvenimą. Daug vėliau draugai ir giminaičiai man papasakojo, kad jis, kamuojamas kliedesio apie moterį, ištisas dienas važinėdavo po miestą m...


  Veikiantieji asmenys: Autorius Žurnalistė   Žurnalistė: Labas diena. Aš – Žurnalistė. Nepavėlavau? Autorius: Nepavėlavote. Kavos, arbatos? Žurnalistė: Ačiū, ne. Labai miego noriu. Autorius: Tai gulkite ant sofos, tuoj pledą atnešiu. Žurnalistė: Ačiū, jūs labai malonus. Autorius: Pakelkite kojas, apklosiu jus. TV išjungti? Žurnalistė: Ką rodo? Autorius: Detektyvą. Ukrainietišką.   Žurnalistė: Tiks. Pritildykite garsą. Pažadinkite...


Vinco Krėvės, kurio 140-ąsias gimimo metines minime spalio 19 d., „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, mano manymu, yra išskirtinis kūrinys visoje lietuvių literatūroje. Jeigu kam nors ir atrodo, kad iki nacionalinio epo jam ko nors trūksta (juk įprasta, kad epai būtų eiliuoti), tai man, prigimtiniam dzūkui ir rašančiam dzūkų tarme poeziją, „Padavimai“ yra neabejotinas mūsų, Dzūkijos (Dainavos), krašto nacionalinis epas. Ir pirmiausia ne dė...


Jonas Gusevičius. Milijardierius

2022-10-10 21:30:58

  Pro angą viršuje sklido šviesa. Mėlynavo giedras dangus. Karolis kažkur buvo skaitęs, kad žvaigždžių dieną nesimato, nes jas užgožia saulė. Bet nusileidus į gana gilų šulinį, jos išryškėja. Iš konteinerio šachtos žvaigždžių nesimatė. Tačiau viduje buvo gana šilta, minkšta, oro nestigo. Karolis galvojo išsitraukti maišelį su tabaku ir iš laikraščio skiautės susiveikti suktinę, bet nenorėjo erzinti...


Rašytojas, publicistas, žurnalistas Miljenko Jergovićius gimė 1966 m. Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina), bemaž 30 metų gyvena ir dirba Zagrebe (Kroatija); vienas žymesnių savo kartos atstovų; kūriniuose gvildena karo niokojamo Sarajevo, Bosnijos istorijos ir skausmingų laikotarpių, buvusios Jugoslavijos komplikuotos tapatybės, kultūros ir istorinių įvykių temas. Tarptautinį pripažinimą pelnė apsakymų knyga „Sarajevo Marlboro“ (1994); parašė romanus „Riešutm...