Proza


Sławomiras Mrożekas (1930–2013), kuriam birželio 29-ąją būtų sukakę 90 metų, apie save rašė: „Gimiau dar prieš karą, nes nuo ko nors reikėjo pradėti. Išsilavinimą įgijau vidutinį. Didžiąją gyvenimo dalį praleidau Krokuvoje ir Pieskova Skalos apylinkėse. Esu griežtų nuostatų trumparegis. Gyvenu iš apsakymų, pjesių ir piešinių.“ Jis dažniausiai statomas šiuolaikinis lenkų dramaturgas Lenkijoje ir užsienyje, tad ir Lietuvoje geriau žinomas...


Antanas A. Jonynas. Disidentas

2020-07-02 20:14:49

Piotras Semionovičius stenėjo, palikęs praviras lauko išvietės duris. Pro šalį turseno Darja Fiodorovna. – Galėtumėt duris ir užsidaryti, – griežtai tarė Darja Fiodorovna. – Nepadoru. Ir dvokia. – Negalėčiau, – atšovė Piotras Semionovičius. – Skaitau. O užsidarius tamsu. – Ir ką jau čia taip skaitote? – sarkastiškai pasiinteresavo Darja Fiodorovna. – Komunistų partijos manifestą, – išdidžiai at&sc...


  Romano „Inkilinės“ ištrauka   Šiukšlinas, apleistas „Lietuvos“ kiemas, iš tarpų tarp aptrupėjusių plytelių į bežvaigždį miesto dangų besistiebiančios piktžolės, balzganos kino teatro sienos, primenančios, kad Vitertas yra prievartautotojas ir „pideras“, o solomonas – bybys, viena po kitos rūkstančios cigaretės ir Gintė, balsu raudanti turbūt antrą kartą, kai tąsyk inkile žiūrėjo graudulingąjį „Mulen Ruž...


Niekas man nepaaiškins, kur turėčiau ieškoti draugų. Kadaise vienas kunigas, vadovavęs vargšų ir visokių panašių iš kalėjimo išleistų atmatų valgyklai, pasakė, kad draugų reikia ieškoti širdyje. Su tuo visiškai sutinku. Kiti teprasmenga. Pavyzdžiui, toks Tadzius. Neseniai su juo susipažinau lindynėje. Atsimerkiu ir matau: kažkoks banditas lėtai kiša ranką į mano kelnių, kurias be reikalo pakabinau ant kėdės, kišenę. Kod...


Lidia Amejko (g. 1955) – lenkų dramaturgė, prozininkė. Novelių romanas „Mikrorajono šventųjų gyvenimai“, autorės teigimu, rašytas kaip dramos miniatiūrų ciklas ir iš pradžių buvo dalimis spausdinamas žurnale „Dialog“, o 2007 m. išleistas atskira knyga. Išverstas į prancūzų, vokiečių, vengrų kalbas. Novelėse archajiško šventųjų gyvenimų stiliaus parodija supinama su šiuolaikinės filosofijos bei teologijos sąvoko...


Jan Carson. Atvirukų istorijos

2020-04-28 19:58:50

Jan Carson – Šiaurės Airijos rašytoja, gyvenanti Belfaste. Dviejų romanų ir dviejų apsakymų autorė. Pirmasis romanas „Malkolmas Orindžas dingsta“ („Malcolm Orange Disappears“) pasirodė 2014 m. ir sulaukė kritikų dėmesio. Pirmasis apsakymų rinkinys „Vaikų vaikai“ („Children’s Children“) išleistas 2016-aisiais. 2019 m. pasirodė antrasis romanas „Kurstytojai“ („Fire Starters“). Jis autorei pelnė...


Kateřina Tučková – čekų rašytoja, dramaturgė, publicistė, parodų kuratorė bei meno istorikė. Jos knyga „Žitkovos raganos“ („Žítkovské bohyně“) 2012 m. gavo Čekijos bestselerio prizą, Josefo Škvoreckio prizą, 2013 m. – pagrindinio Čekijos literatūrinio apdovanojimo – „Mag­nesia Litera“ – skaitytojų prizą. Joje pasakojama apie Čekijos ir Slovakijos pasienyje, Baltųjų Karpatų regione, gyvenusią moterų...


Sergej Uchanov. skylė

2020-04-09 19:20:00

Sergejus Uchanovas – 1975 m. Barnaule gimęs, Sankt Peterburge gyvenantis rusų poetas, prozininkas; baigė Medicinos universitetą, tačiau pagal specialybę niekad nedirbo, 2002 m. debiutavo spaudoje. Išleido eilėraščių rinkinius „Įžūli kalba“ („Дерзкий язык“, 2009), „Švilpt“ („Фьють“, 2014), apsakymų knygą „Juodoji sperma“ („Черная молофья“, 2011). Kūryba perversiška, erotiška, provokuoj...


Žiema... Atrodo, tik šioj miško apsuptoj sodyboj viskas taip, kad jau nėra ribos tarp dienos ir nakties, o tu nežinai, kada švinta, kada tirštėja prieblanda ir nusileidžia tamsa. Ar taip visada buvę, ar tik šiemet Dievulis siunčia tokį perspėjimą lyg žinią. Nors ką jau ten, taip būdavę visada, kai ateidavo žiema... Žiemos jiedu laukė, sakė, kad ji atneš baltą spalvą ir šviesą akims, kad bus jauku ir gera nuo žemės iki pat dangaus. Tada dar nesant...


  Gatvė, kurios pavadinimą žinome tik mes Visai neprieštaraučiau, jei ant lango būtų užklijuotas mano jausmų žemėlapis. Pro miegamojo langą matyti televizijos bokšto smaigalio švyturėlis. Jis visai galėtų tvinksėti tame lango žemėlapyje, žymėdamas tašką, kuriame kryžiuojasi visos gatvės. Susikirtimas tūkstančių gatvių. Kiekvieną sykį, važiuodamas namo Piritos plentu, palei kurį driekiasi dirbtinė „Marijos kalno“ kalva, galiu pora sekundžių stebe...


Draugai