Titas Laucius. Vismantės Ruzgaitės nuotr. Tik nesupraskite manęs klaidingai – su Karolina sutarėme kuo puikiausiai: rytais pasisveikindavome, o savaitgaliais kartu tvarkydavome namus. Gyvendami kartu nė sykio dorai nesusipykome. O apie pakeltą balsą iš viso nebuvo nė kalbos. Mūsų problema buvo kitur. Kai dar buvome negailestingai jauni studentai (nors iš tiesų studijavo tik ji), tu...
Iš esė rinktinės „Geros nuojautos“ Pirmasis įrodymas, kad pasaulis aplinkui apvirto aukštyn kojomis, – netikrumo ir visiškos dezorientacijos pojūtis. Prasidėjus plataus masto karui ir man atsidūrus kariuomenėje, gyvenimas, regis, įgavo kryptingumo. Karys gyvuoja nuo įsakymo iki įsakymo. Ir net tarp įsakymų jo veiksmai turi turėti aiškią kryptį. Vyresnės kartos kareiviai, prisimenantys sovietinę armiją, mėgdavo kvailai pajuokauti, es...
Ištrauka iš būsimos „Lilimų knygos. Apsėdimai“ (V.: „Kitos knygos“, 2026) Gabijos Korsakaitės kūrinys Įvairių konfesijų krikščionys egzorcistai išskleidė apsėdimo fenomeną, paaiškindami kiekvieną jo žingsnį, tad galima jais iš dalies remtis. Tačiau su vi...
Pasaulyje yra daug pasaulių. Vienas iš jų – baseinas. Ten visi apsinuogina. Daugiau odos, mažiau slapukavimo. Baseine visi – šlapiais plaukais, raudoni po pirties. Skirtingi kūnai, rasės, gyvenimai ir įpročiai dera su įvairių spalvų ir formų maudymukais. Kad ir kokie ateina pavargę ar nusiminę, karštos drėgmės glėbyje visi šiek tiek pasiguodžia. Dauguma smalsiai stebi aplinkinius, apie kurių gyvenimus gali tik paspėlioti. Thom Milk...
Nuotrauka iš asmeninio archyvo Du Sveikas, prisidėsi prie mūsų? Seniai jau čia? Labas, ne, atvažiavau prieš sutemstant, gal prieš kokią valandą. Mes tai ką tik, ir iškart pasodino vakarienės valgyt, o tu čia, ant stogo, ir miegosi? Taip, nebeliko laisvų vietų, bet miegmaišį turiu, kilimėlį turiu, be to, Ahmedas už dyką leido, sakė, ryt atsilaisvins kambarys, išnuomos pigiau, tai ir sutikau, nors mano pakeleivis, s...
Rašytojo, dailininko ir LGBT aktyvisto Pedro Lemebelio (1952–2015) vienintelis romanas „Aš bijau, matadore“ („Tengo Miedo Torrero“, 2001) mušė pardavimo rekordus Čilėje. Jo pavadinimas nėra tik eilutė iš garsaus bolero – tai herojus siejantis slaptažodis. Likimas suveda ryškią, dažnai pažeidžiamą, bet išdidžią LGBT fronto karalienę La Loką ir su Augusto Pinocheto režimu kovojantį jaunuolį Karlosą, kuris 1986 m. s...
Asmeninio archyvo nuotr. Tomo Šaltmerio (g. 1973) autobiografinės prozos rinkinys „A noji?“ („Ar nori? / Ar sutinki?“) parašytas telšiškių tarme. Nors lietuviai iki šiol vengia tarmiškos kalbos, autorius žemaitiškai kalba kasdienybėje ir rašo literatūrinius tekstus. Rinkinys atskleidžia jo patirtis ir apmąstymus, perteikia neįtikėtinus nuotykius, patirtus XX a. ir XXI a. sandūroje Telšiuose ir Čikag...
Asmeninio archyvo nuotr. Varna Vis sugrįžtu į pradžią, sukdamas ratus atsiduriu tame pačiame taške, kur viskas baigėsi. Šįryt prie namų radau varną, ji gulėjo ant žemės šalia seno uosio išpuvusiu ir užmūrytu kamienu. Nugaišę balandžiai mieste manęs nestebina, tačiau varnos – jos ne iš tų paukščių, kurie krenta. Tiesiog kartais viskas aplink atrodo pernelyg įprasta, kad galėtų pasikeisti. Paskutiniais metais tėvas vis kartodavo, k...
Karolio Karpavičiaus nuotr. Pirmąsyk atvykau į Varšuvą iš Suvalkų, kur lankiau Nierką. Su juo rūkėm žolę susisukę į antklodes, nes dingo šildymas, ir valgėm, Nierkos žodžiais, jo mamos neskaniąją picą; ji iš tikrųjų buvo labai neskani. Bet, kaip sakė Nierka, jo mamos lenkui patiko. Ne itin pamenu, ką tąsyk veikiau, tą pirmą sykį Varšuvoje. Geriausiai atsimenu, kaip su Špūle sėdėjome prie kompo ir klausėme jo muzikos, – tai ir viskas. Po...
Marcinas Wicha (1972–2025) – lenkų grafikos dizaineris, knygų vaikams autorius, eseistas. Įvairiems leidiniams kūrė dizainą, piešė karikatūras, rašė feljetonus. 2017 m. pasirodžiusi knyga „Daiktai, kurių neišmečiau“ („Rzeczy, których nie wyrzuciłem“) pelnė prestižiškiausią Lenkijoje „Nikės“ apdovanojimą (taip pat ir skaitytojų „Nikę“), „Politikos“ žurnalo skiriamą „Pasą“, Witold...