S-keltininkai

  Pastarąsias savaites visi buvome sėdę ant „Grigeo“ vamzdžio... Kad vamzdis vis dėlto išlindo – gerai. Tikėkimės, viskas šioje istorijoje bus išsiaiškinta ir taškai sudėti. Klausimas – kiek tokių vamzdžių dar kyšo?.. Pro šį vamzdį išleistų teršalų kubatūrą galima apskaičiuoti, įvertinti, apčiuopti, bet kas galėtų apskaičiuoti emocinę, mentalinę taršą, srūvančią iš kito vamzdžio, kurio s...


  Lietuva metų pradžioje pasiklydusi tarp gedulo ir vilties. Tarp Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios. Nepatogu tai ištarti, bet vis dėlto... Vaikai jau užaugo iki brandos, jau savo vaikus gimdo, ir tie, ir anie klausia, esu tikra, ateity dar daugiau klaus (arba nutylės), kas čia ką atkūrė ir perkūrė? Iš pradžių valstybę, paskui nepriklausomybę? O dar paskui laisvę? Ak, ne, mūsų valstybė ir daug anksčiau buvo. O už laisvę kovojo visada ir visomis kitomis darb...


  Tai kam rinkėjui reikia politikų? Priminsiu klausimą, kurį politikams ir rinkėjams iškėlė mokslininkai ir kurį aptarėme pirmame šio ciklo tekste. Tada nagrinėjome, ar egzistuoja logiškai neprieštaringas atsakymas į klausimą, kuri politika – diržų veržimosi ar skolinimosi iš tarptautinių institucijų – yra geresnis būdas įveikti ekonominę krizę. Per 2008–2012 m. krizę visos tarptautinės organizacijos – TVF, Europos Komisija ar ...


  XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje pradėjome važinėti į ilgų distancijų bėgimo varžybas, į daugelį miestų atvykdavome likus porai valandų iki starto, o po finišo pirmu pasitaikiusiu autobusu išvažiuodavome. Vilnius būdavo išimtis, ypač naujametinis bėgimas. Viešbuty apsistodavome bent trejetui parų. Lankydavome kino teatrus. Vaikščiodavome snieguotomis gatvėmis tarsi ir be tikslo. Bet pakako nuovokos suprasti, kad tėvas man rodo savo miestą. 7 de&sc...


  Reikėjo dešimtmečio Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arkai“, kad atsiskleistų visu gražumu. Skeptikai iš pradžių rūstinosi, kad paminklas yra aplinkos anomalija, bjaurojanti istorinės sostinės dalies kraštovaizdį. Blogiau už vamzdį tautai būtų tik marmurinis prezidentinio šikpopierio rulonas Lukiškių aikštėje. Vis dėlto „Krantinės arkos“ meninė jėga išryškėjo neregimybėje, kaip alegorija. Reikėjo mums slapto...


  Įvyko paskutinieji skaitymai šį dešimtmetį, bent jau man. Puiki kompanija ir jaukus vakaras baro „Garinis Angelas“ viduriuose, Vilniuje. Nuostabi „Neišsipildymo akcija“ ir būdas užbaigti dešimtmetį, net jei dar ir liko šiek tiek palaukti. Grįžęs susimąsčiau, kaip čia nutiko, kad prabėgo tiek metų, ir staiga viskas susijungė į viena. Aš palieku Vilnių, palieku šį laiką praeityje. Tad turiu padaryti šiokią to...


  Prasidėjo nauji metai ir prasidėjo dar vienas, šį kartą Seimo, rinkimų vajus. Nuolatiniai mano tekstų skaitytojai, matyt, jau suprato, kad giluminis kultūros ir ekonomikos (politikos) sąryšis glūdi kultūroje. Būtent ji apibrėžia ir mąstymo formas, ir akcentuojamus reiškinius, ir formas, kuriomis visuomenei pateikiami sudėtingesni ekonomikos ir / ar politikos – dažnai tai tapatūs dalykai – klausimai. Ne kas kita, o kultūra sukuria, kaip mes formuluojame ...


  Kaip visi naivaus sukirpimo žmonės, laukiu Kalėdų ir Naujųjų metų. Kai ši esė pasirodys, jau būsiu ir sulaukęs. Paleng­va bliūkš iliuzijos apie Naujųjų naujumą, pažadai keisti įpročius labiau primins pernykštį sniegą negu santuokos priesaiką, iš veidrodžio spoksos tos pačios padūmavusios Doriano Grėjaus akys, tarp raukšlių ieškančios amžinos jaunystės pėdsakų. Kaip ir kasmet beliks džiaugtis, kad ilgėja diena, kad daugiau šviesos, je...


  Esu pilno proto, nors, va, prieš akis mano Lietuvoje ir mano Vilniuje jau 2020-ieji, juokingai ir drauge kažkaip įtartinai keistai sukritę skaičiai. Dukart po dvidešimt. Pora tūkstančių po Kristaus gimimo. Ir niekur nesidėsi, reikės juos išgyventi diena po dienos, ištraukti sėdint prie ilgooo bendro stalo. Gerai dar, kad nuo to stalo moku laiku atsitraukti, trenkti durimis ir, kaip dera ryžtingai Šaulei, įsitaisyti savo kampe ant sofkutės, skaityti kn...


  Nuo Apšvietos laikų žmogus buvo mokomas beveik aklai tikėti mokslu, bet aklas tikėjimas anksčiau ar vėliau virsta savo antipodu. XXI amžius atvėrė tuos, kurie tiki, kad skiepai žudo, kalba apie plokščią žemę ar kasdien rimtai skaito horoskopus, įsitikinę, jog juose matyti žvaigždžių keliai. Tikėjimas ekonomika bei moderniais pranašais – ekonomistais – panašus dalykas. Jei nesupranti, apie ką kalba ekonomistai, prognozuodami ateitį, jei nežinai, ...


Draugai