Publicistika


Valerijaus Paniuškino straipsnį man davė Gerdas, senas hipis, į darbą muziejuje atšlepsintis kroksais. Užmetusi akį grąžinu atgal: dar vienas verkšlentojas. „Ne ne, paskaityk.“ Perskaičiau po kelių dienų, kai iš lietuviškos pusės pasigirdo balsai: „Visi jie, rusai, kalti.“ – „Ne, – sakiau, – negerai taip, neteisinga.“ Jie sakė: „Buča.“ Tikrai egzistuoja dvi Rusijos, kai kas jų išskiria ir...


× Jurgita Katkuvienė Vasario 25–28 d. Estijoje (Talino ir Tartu universitetuose) vyko tarptautinis kongresas „Jurijaus Lotmano semiosfera“, skirtas vieno žinomiausių semiotikų, kultūros teoretiko ir literatūrologo Jurijaus Lotmano (1922–1993) 100-osioms gimimo metinėms. 1950 m. su pagyrimu baigęs rusų filologijos studijas tuometiniame Leningrado valstybiniame universitete dėl antisemitinės politikos negalėjo gauti vietos Leningrade ir išvyko į Tartu. Nuo 195...


Jurij Andruchovyč. Po Bučos

2022-05-14 16:53:18

Nuostabūs, nepaprastai talentingi vokiečiai, filosofų ir poetų tauta, davusi pasaulio kultūrai Lutherį ir Goethę, Nietzschę ir Wagnerį, Kantą ir Hegelį, NEGALI būti kaltinami dėl Hitlerio ir jo artimiausios aplinkos žiaurumų ir neprisiima jokios atsakomybės už Maidaneką, Aušvicą, Dachau ar kitas Holokausto apraiškas, taip pat ir už nušluotą nuo žemės paviršiaus Varšuvą bei dešimtis, šimtus kitų apiplėštų ir sunaikintų Europos miestų. Tik vu...


Rusijos patvaldžio (rus. самодержец) Vladimiro Putino pradėta agresija Ukrainoje pažadino net tuos, kurie iki šiol miegojo ar netikėjo karo galimybe. Kovoti pradėta ne tik mūšio lauke, bet ir spausdintu ar skaitmeniniu žodžiu bei vaizdu. Paprastai proginė literatūra didelės išliekamosios vertės neturi. Ypač tai pasakytina apie politinę proginę literatūrą. Jos aktualumas greitai mąžta, ilgainiui ją ima tyrinėti tik siauros srities literatūros istorijos tyrėjai, ji nedomina p...


Paveldėjau senelio nosį, ją paveldėjo ir mano sūnus. O senelis tokią nosį gavo iš mūsų protėvių. Brangi nosis. Vis dėlto, kai senelis elektroniniu paštu pradėjo man siųsti savo prisiminimus, supratau, kad brangiausias paveldas, kurį galima perduoti savo vaikaičiams, yra šeimos istorijos, juokingos, absurdiškos, skaudžios, užrašytos paties ranka. Čia spausdinamos jų ištraukos. Beje, šią vasarą mano sūnui sukaks 5-eri ir viliuosi, kad jam neteks gi...


Labas, sūnau. Atsimeni, sakiau, kad visad norėjau papasakoti apie moglius, mogliavimą ir moglinę prie Gedimino ir Kęstučio gatvių kampo? Šį bei tą pavyko ištraukti iš žilos galvelės. Iki šiol prisimenu ypatingą patalpos, kurioje stovėjimo mogliavimo mašina, kvapą, šviesą, garsus. Užrašau, kad nenueitų užmarštin, nes juk ir namas stovėjo, ir mašina veikė, ir žmogus gyveno. Pridedu ir piešinį. Žodynas sako, kad mogliavimas &nda...


× Lina Laura Švedaitė Su gatvės menininku Trafik kalbėjomės slėpdamiesi fotografo Denio Vėjo autobusiuke, K. Kalinausko gatvėje, Vilniuje, ir laukėme, kol kas nors nusikabins viešoje vietoje pritvirtintą jo autorinį paveikslą. Šis savotiškas žaidimas jau yra tapęs reiškiniu tarp gatvės meno mėgėjų – Trafik mieste palieka savo kūrinį, užuomina pasidalija socialiniuose tinkluose konkrečiai neišduodamas vietos, ir prasideda medžioklė. Denis fi...


Balandžio 6 d. socialinius tinklus ir žiniasklaidos kanalus apskriejo performanso „Swimming Through“ (liet. „(Iš)plaukti“), įvykusio šalia Rusijos ambasados Vilniuje, vaizdai. Tai bendras kūrybinės grupės – Bertos Tilmantaitės, Neringos Rekašiūtės, Rūtos Meilutytės ir Aurelijos Urbonavičiūtės – kūrinys, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į Ukrainoje vykstantį karą, raginta imtis aktyvesnių veiksmų gelbstint karo įkaitais tapusius Ukrainos žmon...


Kalbos apie vaizdo žaidimus kaip apie kažką daugiau nei vien industrinę pramogos formą paženklintos keistos stigmos. Juk žaidimas yra nekalta atrakcija; žaisti – tai pirmiausiai pabėgti nuo gyvenimo. Iš dalies sutikti galima, bet net ir tuo atveju noras pabėgti į alternatyvą kompromituoja – kodėl apskritai egzistuoja toks noras ir kodėl jis toks stiprus? Iš kur atsiranda poreikis pabėgti?     1989 m. griuvus Berlyno sienai, Europoje, o ir visame pasaulyje...


1755 m. lapkričio 1-osios rytą, Visų Šventųjų dieną, Lisaboną supurtė galingas žemės drebėjimas, po kurio kilo cunamis ir nuo miesto bažnyčiose bei namuose degusių šventinių žvakių įsiplieskė penkias dienas trukęs gaisras. Bažnyčia paskelbė, kad daugiau nei du trečdalius miesto sugriovusi katastrofa buvo Dievo bausmė nusidėjėliams. Vieno gražiausių ano meto Europos miestų griūtis sukėlė ir kultūrinės sąmonės perversmą. François-Marie Arouet, arba Voltaire’as, iš...