Publicistika


  Europos kultūros sostinės palikimas Eleusine     2023-iųjų pradžioje „Dviračio žinių“ peliukai postringavo, kad Kaunas galėtų neperduoti Europos kultūros sostinės vardo, mat jį perimančių miestų, tarp jų ir Graikijos Elefsinos, niekas nežino, pavadinimų ap­skritai neįmanoma ištarti. Vargu ar per metus padaugėjo lietuvių, sužinojusių apie Eleusiną dėl jam suteikto vardo, o seni graikiški vietovardžiai išties dažnai skamba painiai. Vis dė...


× Dita Rietuma Filmus „Kryčio anatomija“ („Anatomie d’une chute“) ir „Interesų zona“ („The Zone of Interest“) drąsiai galima laikyti praėjusių metų reikšmingiausiais Europos filmais. Abu pelnė daugybę apdovanojimų, o juose vaidinanti patyrusi vokiečių teatro ir kino aktorė Sandra Hüller tapo pasauline žvaigžde. Nors būtų neteisinga teigti, kad pasaulis apie S. Hüller prieš tai nieko nežinojo. Be abejo, žinojo. 2...


Autorė dalinasi įspūdžiais apie Paupio kino teatre „Pasaka“ vykusią Andrėjos Puskunigytės parodą „Daylight Saving“ ir svarsto apie žmogaus vietą globalizacijos, verslo ir skaitmenizacijos paveiktoje šiuolaikinėje architektūroje.      Verslo centro „Jasinskio 2“ vizualizacija. „Eika Development“ nuotrauka   Paupio mikrorajonas, kuriame dirbau, skatina pagalvoti apie humoro jausmą, tą šeštąjį pojūtį, padėj...


× Dovydas Kiauleikis   Šiuolaikiniai scenos menai, meno vaidmuo visuomenėje, valstybinių ir nevyriausybinių teatrų santykiai, meninių idėjų ir pinigų stoka – taip plačiai kalbėjomės su scenos menų prodiusere Ana Ablamonova. Ana šiemet įvertina Šv. Kristoforo statulėle, o pernai per „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus pelnė Boriso Dauguviečio auskarą. Pagrindinė Anos veikla – prodiuserinė kompanija „Operomanija“, plėtojanti...


Rankraščiai Pirmosios knygos konkursui priimami iki kovo 1 d.     Po savaitės baigsis dar vienas Pirmosios knygos (PK) konkursas ir prasidės ilgas rankraščių atrankos, redagavimo, o vėliau – ir spausdinimo procesas, kurio pabaigoje dienos šviesą išvys dvi naujos debiutinės knygos: viena – prozos, kita – poezijos.  PK konkursas jau atpažįstamai įsiliejęs į literatūrinį ciklą: jo egzistavimas nekvestionuojamas, kritikos strėlės į j...


  Lazdynų baseino sporto salė 2017 metais   Sovietmečiu Vilniuje viešosios įstaigos, pvz., restoranai ar organizacijų biurai, buvo noriai puošiami įvairiomis meno formomis: nuo skulptūrų iki vitražų. Šimtai jų, ilgai puošę viešąsias vietas, išnyko, o mūsų dienas pasiekė tik vienetai. Ne visos interjero puošmenos turėjo ideologinę prasmę, todėl kyla klausimas: kodėl didžioji dalis jų buvo arba sunaikintos, arba paslėptos? Į šį k...


Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos Pirmosios knygos (PK) serija šiemet švenčia trisdešimtmetį. PK konkursų laimėtojai – šiandien brandūs rašytojai – prisimena savo pirmųjų knygų gimimo aplinkybes.       Laura Sintija Černiauskaitė „Trys paros prie mylimosios slenksčio“, apsakymai, 1994 m. Pirmoji mano knygelė „Trys paros prie mylimosios slenksčio“ pasirodė 1994-ųjų pačioje pabaigoje, rodos, gru...


× Lina Laura Švedaitė   Florent’as Georgesco – „Le Monde“ literatūrinio priedo redaktorius, rašytojas. Lyg ir esame kolegos, tačiau kontekstai – kitokie. Šiandien Lietuvos kultūrinė spauda laukia finansavimo, Vilniuje – Knygų mugės savaitgalis, o kuo gyvena „Le Monde des livres“, lietuviškai tariant, knygų pasaulis Prancūzijoje?       Su kokiais iššūkiais susiduriate &scaro...


Šiuolaikiniuose interjeruose nebėra vietos knygų lentynoms, o su jomis ir pačioms knygoms? Tikriname, ar šioje dažnai ištariamoje frazėje daugiau mito, ar fakto.     Jau kuris laikas iš leidėjų lūpų vis pasigirsta susirūpinimas, kad interjeruose nebesimato knygų lentynų. Esą tai rodo, kad žmonės nebeskaito knygų, kad dabar nemadinga namie jas laikyti ir kad interjero dizaineriai bei architektai, projektuodami būstus, neplanuoja knygų lentynų, taip prisi...


    Tęsiu pasakojimą apie keliones po senąsias ir dabartines Prahos kavines, keliones „į nakties kraštą“, perfrazuojant Louis-Ferdinand’ą Céline’ą, ir mintimis nusikelsiu tiesiai į „pirmąją respubliką“, į tarpukario laikotarpį, kai Praha gyveno Europos avangardinio miesto gyvenimą ir, politikos filosofui Tomášui Masarykui mojant dirigento lazdele, patyrė tautinį ir kultūrinį atgimimą. Kaip ir pirmoje esė, stabtelėsiu...