Kai rašymui turiu visą dieną, paprastai neparašau nė vieno eilėraščio. Septynerius metus svajojau apie rašymui skirtą laiką. Ne pavogtą iš vaikų, kai jiems dar labai manęs reikėjo, ne rašymą telefonu, kai žindydama kūdikį gulėdavau ant šono ir nutirpdavo ranka. Ne rašymą naktimis, šeimai sumigus. Svajojau apie laiką, kai rašymui skirsiu visą dieną, tačiau dabar, kai tokią galimybę turiu, aš sustingstu. Atrodo, kad priv...
Buvusiuose kultūros namuose ūkininkai organizuoja kultūrinę veiklą ir telkia bendruomenę Kabeliai – tikras Lietuvos, o ir Dzūkijos pakraštys. Valstybės sienos rėminamas kaimas iš pažiūros tuštokas: atvykėlius pasitinka vien suskilinėjęs asfaltas ir išdidžiai (pernelyg išdidžiai, kad galėtum manyti tai įvykus netyčia) perkrypęs statinys, kaip vėliau sužinojome – Andrejaus Polukordo kinetinė skulptūra „Piza tower Kabeliai“ (2025),...
Būties disonansai Merkinėje Garbaus amžiaus vargonų meistras juokėsi susiėmęs už pilvo, kai paaiškinau jam, kad šis mano kieme stovintis nedidelis obeliskas žymi aukščiausią kiemo vietą. Kad įžiūrėtų tą subtilų žemės pakilimą, jis net atsigulė ant žemės. Vėliau sėdo į savo kemperį ir juokdamasis išdūmė atgal į gimtąją Šveicariją, palikęs už nugaros šį keistą mažą miestelį išdidžia krūtine. Silikatinė plyta nėra kažkokia ypatingai bjauri....
Apie vandenį dzūkų kultūroje Kad ir kur tas vanduo tekėtų, žmogus visada bus šalia. Nes vanduo yra gyvybė. Pirmapradė energija, pradžių pradžia ir taškas, nuo kurio prasideda namai. „Mane visada stebino Marcinkonių kaimo geografija, – sako Dzūkijos senbuvis, ilgametis Dzūkijos nacionalinio parko botanikas, Merkinėje gyvenantis Mindaugas Lapelė. – Betgi pasižiūri: tai griovys, tai šaltinis, tai pelkutė. Žmonės visada kūrėsi arčiau vandens. Ypač Dzūk...
× Kasparas Pocius Redas Diržys yra Alytaus dailės mokyklos direktorius. Vienas drąsiausių ir maištingiausių žmonių Lietuvoje. Jis maištauja ne tik prieš politinę, bet ir prieš kultūrinę galią, ne tik prieš kapitalizmą, bet ir prieš suprekintą meną. Maištaudamas Redas buria savo bičiulius, tad kartais Alytus tampa autonomine pasipriešinimo zona. Pasipriešinimą jis suvokia kaip atsisakymą kurti meną, sakymą „ne&ldq...
Dzūkijos kaimas yra mano sąžinės opa. Ta, kuri graužia. Net nežinau, kada ta graužatis stipresnė: ar tuomet, kai esu toli, ar tuomet, kai esu jame. Dzūkijos kaimas yra nykstanti rūšis. O su tuo reikia arba susitaikyti, arba dėti pastangas išsaugoti. Taip atsiduriu tarp dviejų ugnių. Ar išsaugoti reiškia perdažyti trobos sienas, uždengti naują namo stogą, užtverti naują segmentinę tvorą, išlyginti bobcatu sklypą ir užsėti ryškiai žalią žolę? Savęs klausiu...
Poetas, vertėjas Kornelijus Platelis – žmogus, daugeliui įsimintinas tiek dėl jo originalios, puikiai vertinamos poezijos, kūrybinių iniciatyvų, tiek ir dėl anksčiau svarbių, viešam asmeniui priskiriamų pareigų. Ne visi patikėtų, kad šio kūrėjo gyvenamoji vieta buvo ir liko Druskininkai. Pasikalbėjome, ką gi jis dabar veikia, kaip mato, ką mąsto. × Sara Poisson Kornelijus Platelis. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr. Į Druskininkus atvyko...
2025 m. pavasarį vyko „Tarpdisciplininė maisto ekspedicija Dzūkijoje“, rengiama tarptautinės meno rezidencijos „Verpėjos“. Septynios skirtingų sričių kūrėjos atvyko į regioną tyrinėti vietos kulinarinio paveldo. Ekspedicija prasidėjo tiriamąja „Verpėjų“ arbatine „Vidur girių“, kurioje lankytojai buvo vaišinami žolelių arbata, o mainais buvo prašoma pasidalinti pasakojimais, patirtimis, prisiminimais apie dzūkišką maistą. Eksped...
× Sara Poisson Nuo metų pradžios Vilniaus miesto muziejaus ekspozicinio padalinio – Markučių dvaro – kolektyvui vadovauja istorijos mokslų daktarė Mingailė Jurkutė. Rusiška dvaro istorija skaičiuojama nuo 1867-ųjų, kai Markučiuose žemės nusipirko geležinkelių inžinierius Aleksejus Melnikovas ir po metų čia pastatė dvarą. Nuo 1875 m. dvaro savininke tapo jo duktė Varvara, kurios antrasis vyras buvo Aleksandro Puškino sūnus Grigorijus. Tai virto įsipareigoj...
2022-ieji, Milanas, PAC (Padiglione d’Arte Contemporanea). Vyksta Arturo Żmijewskio paroda „Kai baimė ryja sielą“. Viename ekrane sukasi kadrai iš reabilitacijos centre vykstančio performanso, kurio pavadinimas – „Pasivaikščiojimas“ (https://zasoby.msl.org.pl/arts/view/50). Stiprūs vyrai kilnoja apatinės kūno dalies nevaldančius pacientus, vesdami juos „pasivaikščioti“. Vaizdai itin kūniški, brutalūs, emoci&scaro...