Tai tekstų ciklas, kviečiantis leistis į keistų, nuošalių ar savitą istoriją turinčių, su maistu susijusių vietų paieškas. Jose autorė tyrinėja ne tik tai, kas patiekiama lėkštėje, bet ir giliau slypinčius sluoksnius, gyvus socialinius audinius, kuriuose susitinka istorijos, kultūra ir kasdienybė. Su viena drauge pasiimdavome popierinį Lietuvos kelių žemėlapį, išsirinkdavome gražų vietovės pavadinimą ir leisdavomės į kelią. Taip per vieną kelionę atra...
Kaip užduoti tinkamą klausimą? Kėliausi anksti, septynios trisdešimt jau sėdėjau automobilyje. Buvau įsitempusi, Molėtų plente vyko kelio darbai, teko dažnai stabdyti, lėtinti greitį. Kartais sustojusi prie šviesoforo pamasažuodavau kairę blauzdą – prieš porą mėnesių keliaujant Vidurinėje Azijoje į blauzdikaulį įspyrė arklys. Nors koja nelūžo, nuo dažno sankabos spaudinėjimo ją ėmė bukai, nemaloniai mausti. Įsukau į keliuką prie naujos statybos&...
Rudens sezoną pradėjome išleisdami specialų „Literatūros ir meno“ numerį, skirtą Vokietijos kultūrai. Jame spausdinome tekstus iš Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ). Ta proga Lietuvoje lankėsi FAZ kultūros skyriaus vadovė Sandra Kegel ir politikos apžvalgininkas Reinhardas Veseris. Surengę viešą diskusiją apie politikos ir kultūros santykį žiniasklaidoje domėjomės, kada kultūra atsiduria pirmuosiuose puslapiuose. &nbs...
Per referendumą priimtas sprendimas uždrausti apstatyti buvusio Berlyno Tempelhofo oro uosto teritoriją. Tačiau vis stiprėja spaudimas trečdalyje to ploto pastatyti įperkamus būstus 50 tūkst. žmonių. Viena architektų komanda nori pademonstruoti, kaip tai galėtų atrodyti. Paplūdimyje iškasus duobę, į ją iš visų pusių ims byrėti smėlis. Planuojant miestus yra panašiai – nieko nėra sunkiau kaip tankiai užstatytame mieste išsaugoti atvirą erdvę. Berlyne jau...
Sandra Kegel. Donato Ališausko nuotr. Mielos skaitytojos ir skaitytojai, džiaugiamės bendradarbiaudami su žurnalu „Literatūra ir menas“ ir Goethe’s institutu Lietuvoje. Šitaip suartinti Vokietiją ir Lietuvą per kultūrą bei literatūrą – išties nuostabi idėja. Esu dėkinga, kad man teko laimė būti šios partnerystės kultūrinės dalies atsakingąja redaktore. Visai neseniai, vidurvasarį, pirmą kartą lankiausi Lietuvoje – dal...
Praėjus beveik keturiasdešimčiai metų nuo Vokietijos susivienijimo, vis dar kalbama apie nematomą sieną tarp Rytų ir Vakarų. Kalbamės su L. Rietzscheliu apie VDR interpretacijos monopolį ir apie tai, kodėl Rytų Vokietijoje, nepaisant AfD sėkmės, nėra demokratijos deficito. × Helene Röhnsch Lukas Rietzschelis. Alexandros Polinos nuotr. Lukas Rietzschelis dosniai skiria laiko pokalbiams. „Ar nenorėtume susitikti dar anksčiau, tada turėtume daugiau laiko...
Ištisus šimtmečius kreipiniai darėsi vis pagarbesni, tačiau jau šešiasdešimt metų tikrą pakilimą išgyvena „tu“. Kodėl taip yra ir kas išnyksta kartu su „jūs“. charlesdeluvio nuotrauka iš „Unsplash“ Aštuntajame dešimtmetyje nemažai sujudimo sukėlė skambus sociologo Richardo Sennetto apibūdinimas „intymumo tironija“. Taip jis pavadino nepasiten...
Julia Encke Thomas Mannas jau emigravo, o jo dienoraščiai vis dar Miunchene. O jei jie atiteks naciams? Su Florianu Illiesu kalbamės apie Mannų gyvenimą Pajūrio Sanari ir apie tai, kas naujoje jo knygoje „Saulei leidžiantis – Mannų šeimos gyvenimas Sanari“ („Wenn die Sonne untergeht – Familie Mann in Sanary“) išgalvota, kas ne. Florianas Illiesas. Ramono Lehmanno nuotr. Kada sužinojote, kad 1933-iaisiais, sprukdami nuo nacių...
Pasitaiko ir man, kad nueinu ne į kokią atšiaurią vietelę „susileist kotleto“, o kažkur „fainai pasėdėt“, paskanaut, paplepėt. Kartą su drauge visiškai netikėtai atsidūrėme Palangoje. Srovė, rodos, nešė mus, o mes noriai pasidavėme netikėtų įvykių tėkmei. Palangoje lankėme meno festivalį, kuris vyko mums nepažįstamose, netikėtose erdvėse, – taip atradome nematytus interjerus ir susipažinome su pastatų istorijomis. Tą rytą nubudusios pamąstėme: j...
Estiškai tiltas – sild, o suomiškai – siltä. Tai skolinys iš baltų kalbų. O kiek finougrų kultūros apraiškų turi baltai? Latvijoje išlikusi lyvių kalba ir kultūra neketina nugulti tik į istorijos vadovėlius. Lyvių vasaros mokyklos „Mierlinkizt“ („Jūros paukščiai“) mokiniai plukdo lyvių vėliavą ir vainiką aukodami jūros motinai Mierjemā – tai kasmetė Lyvių festivalio tradicija. Uldžio...