Publicistika


Živilė Galdikienė. Priklausyti

2023-05-22 14:30:10

Vaikas yra vienas tik kito akivaizdoje. D. W. Winnicott     Nuotrauka iš asmeninio archyvo   Drumzlinas žiemos rytas, vangiai brėkšta. Su vyresniąja dukra spėriai žingsniuojame naujais, plačiais vaikų ligoninės-poliklinikos koridoriais. Už nugaros lieka įkyroka raudona spalva žybsintys langeliai su eilės skaičiukais registratūroje. Tas žybsėjimas kelia keistą stresą: lyg rizikuočiau nespėti į traukinį, padaryti lemtingą klaidą. Aplink matau besidairančius ir...


  Filmo „Homo Vilutis“ kadras   Kas dvi savaites kurdami, o paskui vartydami savo popierinį spektak­liuką – žurnalą „Literatūra ir menas“ – vis pasvarstome: o ką gi čia mes iš viso darome? Už langų virusas arba karas, kuriuos reikia persirgti, nuryti, suvokti. Eilinis pavasaris, eilinis menas ir bendrabūvis, kuriuos pagal profesinę pareigą (ir todėl, kad nieko daugiau nemokame) privalome eilinį kartą reflektuoti. Ir kas čia mums...


× Akvilina Cicėnaitė   Geriausios eilutės gimsta tada, kai negali jų užsirašyti, pavyzdžiui, kai vairuoji automobilį. Nors gal jos atrodo geriausios būtent todėl, kad lieka neužrašytos? Niekada nelaikiau savęs nei gera vairuotoja, nei gera rašytoja, bet kai daug metų atlieki tuos pačius veiksmus, galiausiai jie nusigludina, įgyja užtikrintumo: segiesi saugos diržą, užvedi variklį, įjungi šviesas, pajudi iš vietos. Mieste, kuriame gyveni 10 metų, vi...


× Guntis Berelis   Guntis Berelis (g. 1961) – žinomas latvių literatūrologas, eseistas, prozininkas. 1999 m. paskelbė prieštaringai vertintą esė rinkinį „Latvių literatūros istorija“ apie XX a. latvių literatūrą ir rašytojus. Jo kūrybinėje biografijoje romanai „Ugniniai veršiai auksaragiai“, „Žodžiams nebuvo vietos“, kritikos, apsakymų ir esė knygos. 2022 m. pasirodė naujausia eseistikos knyga „...rašyti...&...


× Jurga Tumasonytė   Tiek artimoje aplinkoje, tiek tolimesnių pažįstamų ratuose esu mačiusi nuo svaigalų priklausomų žmonių kančias – kartais dramatiškas, sklidinas sąmoningai pasirinktos savinaikos patoso, kartais – tiesiog tylaus gesimo nuo savo po devyniais raktais paslėptų priklausomybių. Žinau ir gražių pavyzdžių – vien tarp literatų ne vienas sėkmingai svaigalų atsisakęs asmuo. Neklausiau jų, kaip atrodė sveikimo procesas. Todėl eidama susitikti su kun...


× Jonas Valonis   Teofilis Kwiatkowskis. „Kalė su šuniukais“, akvarelė, pieštukas, 1845. Iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos rinkinių (polona.pl)   Esu savamokslis bukinistas. Nors skaitytų knygų knygyne dirbu 13-us metus, vis dar sakau, jog mokausi, nes dirbti su knygomis neišmokstama taip, kaip važiuoti dviračiu – kartą gyvenime. Per šį laiką išsiugdžiau svarbiausią gebėjimą, kuriuo išsiskiria bukinist...


× Gerda Pilipaitytė   „Niekas jų nekvietė. Patys prisistatydavo be jokios priežasties. Išsiveždavo žmones. Išsiveždavo ir nužudydavo. Jei nebūtų demokratijos, tai suprastum. O ko laukėte? Kad sudės rankas? Kad užtrauks užuolaidas, kad nematytų sulaikymų? Kad tylės? Kad skaitys viską slepiančią spaudą? (...) Ar galėjom tikėtis, kad šaukšteliu maišydamas kavą pasakys: „Jei juos sulaiko, tai yra dėl ko.“ Kad susitaikys su tyla ir &s...


× Džordana Grey   PMS, PMDS, kraujavimas, menstruaciniai skausmai, skausmingas seksas, orgazmo trūkumas ir, žinoma, viską vainikuojantis gimdymo procesas teko vienai žmonių grupei – moterims. Visi šie reiškiniai interpretuojami kaip natūralūs. Tad jei viskas, ką moterys patiria, yra natūralu, mizoginija išties užkoduota gamtoje. Visgi šiandien žmogus įvairius skausmus gali sumažinti, panaikinti. Vienas tokių pavyzdžių – endometriozės diagnost...


Stanisław Cywiński. Motina

2023-05-10 23:08:41

× Stanisław Cywiński  Teofilis Kwietkauskas. „Kalė su šuniukais“, akvarelė, pieštukas, 1845. Iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos rinkinių (polonia.pl)   Ėjau iš kviestinių pietų, bet tai buvo ne įprasti pietūs, o gastronominė poema, vynai tikriausiai ištraukti iš kokio nors senų seniausio rūsio, likeriai pirmarūšiai, cigarai Bocko, šeimininkai simpatiški, moterys gražios (ypač ta blondinė greziš...


Rašydama apie Japoniją dažniausiai pasakoju apie jos kultūrą ar nuo sostinės nutolusius, keliautojų dėmesį traukiančius šalies kampelius – kalbėti apie Tokiją atrodo nuobodu. Tačiau Lietuvos savivaldybių rinkimų fonas, nepaliaujančios šnekos apie miestų plėtrą ir skirtingos jos vizijos paskatino atidžiau pažvelgti į laikinais namais man tapusio miesto kasdienybę. Nors Tokijas yra didžiausias pasaulio megapolis, gyvenimo kokybė jame, pasak įvairių indeksų, taip pat vien...