Publicistika

  Trūksta gyvo gyviausio katino, paleiskit – tegul vaikšto po salę Kovo 12 d. LRT dar kartą parodė Sorrentino „Didį grožį“ (gaila, naktį, o reikėjo „Panoramos“ laiku sukti). Subtilu, taiklu... Kas taip sumanė – spaudžiu leteną. Visame šiame peizaže (korona, panika (?), makaronai etc.) žmogaus, civilizacijos, mūsų visų tuštybė dar ryškesnė, kaip ant delno... Kaip gintarėlis. Man, kaip vilkui, šis sulėtėjęs laikas įsta...


Rinkos susidomėjimas pasakojimais apie Aušvicą nuvedė vulgarizacijos link: galiausiai naikinimo stovyklos tapo patogia ir madinga pigių romaniūkščių scenerija Knygynai ir internetinės parduotuvės perpildyti knygų, kurių pavadinime minimas Aušvicas, sunku atskirti kalinių liudijimus, pasakojimus nuo romanų, t. y. fantazijos apie tikrus įvykius ir asmenis. Ir būtent pastarieji kūriniai tapo aukso gysla – karaliauja bestselerių sąrašuose visame pasaulyje ir laikom...


Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse Italijoje užfiksuoti keli antisemitiniai išpuoliai. Mondovyje (Pjemonto regione) ant Aldo Rolfi, iš Aušvico grįžusios Lidios Beccarios Rolfi sūnaus, durų paliktas užrašas su Dovydo žvaigžde: „Juden Hier“ (vok. čia žydai). Lidia nebuvo žydė ir į lagerį pateko už partizaninę veiklą. Šis išpuolis rodo, kad kolektyvinė istorinė atmintis virsta paviršutiniškumo, stereotipų ir buko nei...


× Marijus Gailius Nors Kęstučiui Nastopkai kovo 18 d. suėjo 80 metų, jo energijos galėtų pavydėti ir dvigubai jaunesnis: paupyje ieškodami vietos atsisėsti laipiojome po kalnelius ir tempu nėmaž nenusileidome aplink zujantiems dviratininkams bei šunų vedžiotojams. Gimęs 1940 m. kovo 18 d. Kaune semiotikos profesorius prisimena ir karo metų atsitikimą: savo akimis matęs susprogdinamą Nepriklausomybės paminklą, įsidėmėjo ir austrų karininko uniformą... Per nepriklausomybės l...


Algirdo Juliaus Greimo šimtmetis, prieš porą metų nuaidėjęs per pasaulį, paskatino prisiminti visas šio įspūdingai daugialypio žmogaus briaunas ir darsyk įvertinti jo įnašą į kultūrą. Dabartinei specializacijų manijos suaižytai savimonei sunku įsivaizduoti, kaip įmanoma vienam žmogui pergalingai žygiuoti bent trijų mokslinių karjerų – leksikografo, semiotiko ir mitologo – keliais ir greta to, lyg paskui liktų marios laisvalaikio, nuolat rašyti įvair...


Kai spalio pradžioje „Architektūros fondas“ pakvietė dalyvauti projekte „Aikštėje“, įdėmiai perskaičiau idėjinį aprašymą ir radau ten frazę, skelbiančią apie apynauję situaciją: „Vis svarbesniu architektūros autoriumi tampa užsakovas: kartais kaip privatus asmuo, kartais juridinis, o vis dažniau ir kaip bendruomenė. Kokios jų svajonės ir kokie šviesios ateities vaizdiniai?“ Štai šitas teiginys ir tapo mano dalyvavimo projekte...


Štai jau 30 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje kaip laisvi jos piliečiai. Kovo 11-oji – gera proga aptarti istorinės atminties įprasminimo lauką, atminties karus, naujienų apie paminklus ir jų iniciatyvas akistatoje. Apskritai visą šį procesą būtų galima pavadinti visuotine paminklizacija. Kartu su visais laukdama Adolfo Ramanausko-Vanago antkapinio paminklo konkurso rezultatų, Kryžkalnio memoria­lo partizanams, Lukiškių kalvelės, B. Brazdžionio, A. Smetonos i...


Pradėti, žinoma, reikia nuo paties žodžio, nuo sąvokos: kas yra barbarybė, kas šiuo žodžiu vadinama? Barbarybę apibūdina tai, kad ji priešinga civilizacijai. Viena apibrėžiama per kita. Kol civilizacijos nebuvo, nebuvo ir barbarybės, o egzistavo žmonių bendruomenės ar kultūros, vadinamos pirmykštėmis. Paskui atsirado tam tikro sudėtingumo, tam tikro lygio kultūros, vadinamos civilizacijomis. Joms būdinga žemdirbystė, miestai, sudėtinga socialinė organizacija ir kita. Pirmosi...


Naujasis koronavirusas (COVID-19), žaibiškai plisda­mas pasaulyje, audrina mūsų mintis ir drumsčia kasdienybę. Italija tapo pirmuoju šio viruso židiniu Europoje. Pakako vos 3 savaičių šalies ekonomikai parklupdyti, sustojo švietimas ir kultūra, socialinis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę. Miestai tartum išmirę, be praeivių, vos vienas kitas gatvę nedrąsiai skrodžiantis pustuštis autobusas. Didmiesčiai netikėtai prisipildė tylios tuštumos,...


× Marijus Gailius   Apie laisvę galime porinti iš tribūnų, bet šįkart geriau prie bokalo. Bohemiškų erdvių ištikimojo vietininko Norvydo Birulio, žinomo šviesos efektų režisieriaus, rutina tokia: iki išnaktų dirba renginiuose, koncertuose, teatruose, o tada užeina vieno kito stiklo alaus. Ypatingi naktinio gyvenimo sargo požymiai: garbus amžius, solidi barzda ir, žinoma, geltonasis lagaminėlis.Jau tada, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis ...


Draugai