Literatūra


    Nojus Saulytis lietuvių poezijos lauke atsirado tarsi iš niekur. Nors jaunųjų poetų skaitymuose dalyvauja gana dažnai, vargu ar pavyktų jį priskirti kuriam nors poetiniam rateliui. Iš savo kartos išsiskiria paaugliško naivumo, šiurkštaus realizmo ir neslepiamo autobiografiškumo derme. Ne mažiau išskirtinė ir N. Saulyčio biografija: užaugo šeimoje, priklausiusioje „Tikėjimo žodžio“ bažnyčiai, mokėsi flor...


Grigorij Čchartišvili. „Rašytojas ir savižudybė“ „Rašytojas ir savižudybė“ – knyga, kartu nuvilianti ir pranokstanti skaitytojo lūkesčius. Tamsus, pagrabinis viršelis – juodos ir baltos spalvų dermė primena laidotuvių kaspinus ir kitą šiai progai derančią atributiką – kuria rimties, niūrumo nuotaiką. O solidi apimtis (beveik 400 p.) leidžia tikėtis, kad tai bus monumentali mokslinė studija apie rašytojų savižudy...


„Pasirink gyvenimą. Pasirink darbą. Pasirink karjerą. Pasirink šeimą. Pasirink supistai didelį televizorių. Pasirink skalbimo mašiną, automobilį, kompaktinių diskų grotuvą ir elektroninį skardinių atidarytuvą...“ Taip prasideda kultinis Danny’o Boyle’o filmas „Traukinių žymėjimas“ (1996). Smalsiam aštuonmečio protui šie žodžiai padarys neišdildomą įspūdį ir kai po daugelio metų prieš jį gulės maža kognityvinį orgazmą ž...


Danutė Paulauskaitė. Apie 1951 m.   Raineris Maria Rilke „Laiškuose jaunajam poetui“ rašė, kad vienatvė nėra toks dalykas, kurį galima priimti ar atmesti, – mes esame vieniši. Gimstame ir mirštame po vieną. Tad visą gyvenimą stengiamės pabėgti nuo vienatvės, tapdami kokių nors kolektyvų nariais (grupių darželiuose, klasių, popamokinės veiklos būrelių mokyklose ir t. t.) ar net patys tuos kolektyvus sukurdami (šeimas). Tik retas suvokia...


× Virginija Cibarauskė   Rašytoja ir vertėja Ieva Toleikytė (g. 1989) geba nustebinti: debiutavo novelių rinkiniu, tačiau vietoje antrosios prozos knygos skaitytojai sulaukė vertimų iš danų kalbos – romanų, eilėraščių, trumposios prozos. O šią vasarą ji debiutuos antrą kartą eilėraščių rinkiniu „Raudonas slidus rūmas“. Pokalbį pradėjome nuo to, ar lengva derinti kūrybą ir vertimą, tačiau greitai paaiškėjo, kad skirties tarp...


Nors tolimųjų Rytų autorių vertimų į lietuvių kalbą trūksta (pasigendu ir atnaujintų Riūnosukes Akutagavos, Kenzaburo Oe vertimų), pastaraisiais metais jų šiek tiek pagausėjo. Itin džiugina, kad knygų pasirinkimas didėja, tolimų šalių literatūra skinasi kelia į Lietuvos skaitytojų lentynas. Aptariamuose romanuose iš tolimųjų Rytų kalbama apie savasties ar tapatybės praradimą.   Sayaka Murata. „Kombinio moteris“ Kombinis – visą parą veikianti maisto ...


Lukas Miknevičius. „Už vėjo tuščia“   Gal dar yra knygų, kurios gali priblokšti įmantrybėmis, bet Luko Miknevičiaus debiutinis eilėraščių rinkinys „Už vėjo tuščia“ labiausiai stebina paprastumu, užsispyrusiu nenoru ką nors įdomaus ar intriguojančio skaitytojui pranešti. Kita vertus, knygoje temų nemažai: fiksuojama regionų kasdienybė, esama nuorodų į šiuolaikines technologijas ir popkultūrą, gamtos patirtis, taip pat nostal...


„Kam reikalingos literatūros premijos?“ Klausimas keistas, net savotiškai alogiškas. Bet kartą susimąsčius sukasi galvoje, nes atsakyti nelengva. Viena vertus, premijos reikalingos rašytojams: pozityvus dėmesys, finansinis paskatinimas ir simbolinis kapitalas, suteikiantis daugiau galimybių gauti valstybinę stipendiją, paramą knygos leidybai... Kita vertus, premijos išskiria vertingus rašytojus ir (ar) knygas, taigi yra orientyras skaitytojui. Tačia...


Neseniai Lietuvos skaitytojus pasiekė naujas vertimas – Hesiodo poema „Darbai ir dienos“. Šis maždaug VIII a. pr. Kr. parašytas kūrinys – vienas seniausių iki mūsų dienų išlikusių senovės Graikijos literatūros paminklų. Poemoje pasakojama apie 5 pasaulio istorijos amžius, nurodoma, kada ir kaip dirbti žemės ūkio darbus. Kupina išmintingų pamokymų, įsimintinų posakių ir įvairių minčių Hesiodo poema, kaip ir Homero epai, įeina į pasaulinės litera...


  Pernai per „Poezijos pavasarį“, kai ėmė žydėti mėnulio žiedai, teko skaityti savo tekstus netoli Sigito Gedos namų Justiniškėse, jo vardu pavadintoje alėjoje. Pasirodo, visai netoli jų ir man teko kadaise gyventi. Ten gyvendamas net nepagalvojau, kad visai šalia gyvenęs ir su Jabaniškėmis atsisveikinęs poetas. Kai kurie rašytojai tiesiog labai ilgai nepasiekia, kad ir kokie geri jie būtų, kad ir kiek jų tekstus skaitytum. Kai kurie pasibeldžia ko...


Draugai