× Kristupas Bubnelis Antonas Lukoszevieze (g. 1965) yra lietuvių kilmės britų menininkas, violončelininkas, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Apartment House“ įkūrėjas, gyvenantis Londone ir Vilniuje. Jo tarpdisciplininė veikla apima įvairiais sritis – muziką, fotografiją, dailę, instaliacijų meną. A. Lukoszevieze yra inicijavęs ir atlikęs daugybę lietuvių kompozitorių kūrinių, pristatęs juos įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Europoje, įra...
Jei, anot Johno Cage’o, absoliuti tyla neegzistuoja, galbūt jos koncepciją iš dalies atliepia erdvės kategorija? Tiek tyla, tiek erdvė – santykiniai dydžiai, kurių ãpimtis nusako situacija ir kontekstas. Tiesa, svarbu neužmiršti ir biologiniais, fiziniais ar net kosminiais masteliais nusakomo laiko matmens. Pasitelkę erdvės ir laiko kategorijas koordinačių sistemoje galime lokalizuoti tašką – menamą klausytoją. Tačiau abstraktus taškas taip ir liktų...
Festivalio „Muzikos ruduo“ baigiamajame koncerte Vilniaus rotušėje (spalio 15 d.) nuskambėjo kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Hado zona“. Jo premjera įvyko dar 2021 m. lapkritį Blaibache (Vokietija) esančioje požeminėje koncertų salėje, o šį rudenį į Hado gelmes nusikelti galėjo ir lietuvių klausytojai. Kūrinį atliko šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ nariai: Artūras Kažimėkas (klarnetas), Simonas Kaupinis (tūba), A...
Vos prieš mėnesį praūžė glamūrinis naujojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezono atidarymas „alia skala“, nubeždžioniautas iš Romulo ainių krašte kasmet gruodžio 7 d. vykstančios tuštybės mugės, bei pseudoautentikos kupini 5 naujojo „Rigoleto“ spektakliai, kai – perfrazuojant žinomą klasiką – kažkas pašvinko operos valstybėje. Švinkienos kvapas pasklido šių metų spalio 12-ąją per eilinį, arba &bd...
Rudens kultūrinių renginių pasiūla, kasmet užliejanti it tvanas, rodos, nebestebina: koncertai, spektakliai, knygų pristatymai, parodos, festivaliai, ritualiniai sezono atidarymo renginiai... Dalis šios produkcijos tarpsta hermetiškame inde – nenutolsta nuo besikartojančių ir atpažįstamų komercinių strategijų, rinkodaros triukų. Tačiau toks vienašališkas apibendrinimas, žinoma, netaikytinas visam kultūriniam segmentui. Norisi išskirti keletą mažiau rėksmi...
Mergaitė sėdėjo ant kėdės supynusi kojas. Salėje užtemo šviesos. Staiga prasiskleidė užuolaida. Aišku, kad raudona. Man patinka garsas, nes jis išjudina mano vandenį. Kas buvo užsistovėję, susiteliūskuoja. Vienoje pasakėčioje teigiama, kad tik nusistovėjus drumzlėms, gali pamatyti dugną. Kokia ten paslaptis nuskandinta. Ar ieškau garso, kad tik nepamatyčiau tos paslapties? Kad tik drumzlės nenusėstų. Noriu teliūskuotis, teliūskuotis. Kai užgroja „Pr...
Lietuvoje, kaip ir Vakaruose, vasarą muzika palieka didmiesčius ir išvažiuoja į provinciją, tik ne atostogauti, o toliau dirbti, mat muzika neturi atostogų. Bet jai irgi reikia pakeisti aplinką, tad ji apsistoja vienuolynuose, mažų miestelių bažnyčiose, dvaruose. O garsūs atlikėjai nesibodi dideles sostinių koncertų sales iškeisti į kamerines provincijos erdves. Kartais jie tas pačias programas tiesiog perkelia iš vienos erdvės į kitą (plg. šiemetinį Andriaus Žla...
Po dviejų Vilniaus festivalio koncertų Šį pamąstymą, netelpantį į recenzijos žanrą, įkvėpė du atsitiktinai aplankyti Vilniaus festivalio koncertai: Andriaus Žlabio fortepijoninis rečitalis (dvigubas rečitalis, nes jo metu vienas atlikėjas grojo vieno kompozitoriaus – Johanno Sebastiano Bacho – muziką) ir prancūzų baroko ansamblio „I Gemelli“ pasirodymas (kitur jis pristatomas kaip šveicarų, nors iš tiesų jį reikėtų vadinti tiesiog tarpta...
× Greta Ambrazaitė Dominykas Niaura baigė filosofijos studijas, dirba „Jaunimo linijoje“, yra kino kritikas, multiinstrumentalistas. Prabėgo nemažai laiko nuo grupės „Arklio galia“ CD „Vienas rimtas“ (2008), kuriame grojo būgnais, iki naujausių, šiemet pasirodžiusių autorinių projektų: „Suicideoscope“ („Scope“) ir „Transactions“ („The Common Pitfalls of Fraud and Infatuation“). Visa jungiantis leitm...
Tykus balto popieriaus sniegas rašančiojo vaizduotėje kaskart atsiveria tarsi pažadas išminti dar nepramintą mintijimo brydę lėtai žingsniuojant girgždančiu reikšmių ir sakinių ledu. Kažkur tolumoje girdėti atpažįstami garsai, motyvai, leitmotyvai, kuriuos ir vėl bergždžiai bandai prisijaukinti kategorijomis, struktūromis, galop pusiaukelėje pėdas ima semti it akivaras atsivėręs interpretacijų sūkurys – taip ir lieki plūduriuoti šaltose srovėse, o garsai lieka g...