Naujas Pauliaus Markevičiaus spektaklis „Kolonija Antika“ Labai seniai teko girdėti pasakojimą apie spektaklį, kuris vyko visiškoje tamsoje. Kiekvienam į erdvę įžengiančiam žiūrovui buvo įduodama degtukų dėžutė. Jis spektaklio pamatydavo tiek, kiek degdavo jo įžiebtas degtukas. O kūrinys pasibaigdavo degtukų dėžutei ištuštėjus. Publikai pačiai susikurti savo pasakojimą aktyviai įsitraukiant į žaidimą – tokia patyriminio teatro esmė. Amerikie...
Mildos Mičiulytės spektaklis „Pasaulis be subtitrų“ autistišką būtį apmąstančių spektaklių kontekste „Vienas didžiausių mūsų troškimų – grįžti į praeitį. Į gilią gilią senovę. Į pirmykščius laikus, kai net žmonių dar nebuvo. Visi autistai taip jaučiasi. Vandenys buvo pilni gyvių, vėliau jie evoliucionavo, bet kam, po galais, jie iššliaužė ant žemės, išsivystė į žmones ir pasirinko gyventi skaičiuodami laiką? Tai man didžiausia mį...
Apie režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklį „Laukinė antis“ Valstybiniame jaunimo teatre Į Oskaro Koršunovo naujametę „Laukinę antį“ buvo likęs vienintelis bilietas, ir tas keturioliktoje eilėje. Paėmiau. Kažkodėl panūdau sutikti Naujus Metus neužsivilkusi palto, – bet su švarku. Buvo baisiai šalta. Kai buvau labai jauna, o OKT labai drąsus, savaitgaliais įsitrindavau padirbėti teatro drabužinėje. Sukabinę paskutinius paltus bė...
Režisieriaus Adomo Juškos spektaklis „Menka detalė“ Valstybiniame jaunimo teatre priminė, kad teatras yra saugi zona patirti nesaugumą Su spektakliu „Menka detalė“ režisierius Adomas Juška po pertraukos grįžta į Valstybinį jaunimo teatrą. Čia, kur snaudžia jo „Don Kichotas“, „Guašas“, „Šveikas“ ir jau neberodomas „Miego brolis“. Apie A. Juškos „Menką detalę“ kol ka...
Lenkų režisieriaus Jakubo Skrzywaneko premjera „Lietuviškos Vėlinės“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre Adomo Mickevičiaus „Vėlinės“ lietuvių teatre pasirodo retai, tačiau kiekvieną kartą jos tampa ryškiu kultūrinės savivokos impulsu. 1990 m. Jonas Vaitkus pastatė „Vėlines“ kaip ritualinę misteriją, įkūnijusią bundantį nepriklausomybės troškimą, – spektaklį, kurį kritikai vadino vienu emocingiausių politinio teatro aktų vėly...
Apie naujausią Łukaszo Twarkowskio spektaklį „Orakulas“ Rygos Dailės teatre „Kraftzentrale“, Duisburgas, Vokietija, 2025-ieji. 42 metų lenkų režisierius šią erdvę vadina „postindustrine katedra“. Įžengiame į Łukaszo Twarkowskio reivo bažnyčios parapiją. Pasaulinės Ankos Herbut „Orakulo“ premjeros žiūrovai pasijunta esą stebimi. Pro kompozitoriaus Juleko Ploskio garsinę miglą pamažu išryškėja milžiniška LED siena...
Lauros Kutkaitės spektaklis „Milena“ Klaipėdos dramos teatre. „Milena“. Martyno Norvaišo nuotr. Mikrobiologijos pradininkas Louis Pasteuras mirties patale išsižadėjo savo žodžių, kuriais priešinosi fiziologo Claude’o Bernard’o teiginiui, kad didžiausią įtaką ligos vystymuisi turi ne mikrobas, o šeimininko organizmo pažeidžiamumas: „Bernard’as buvo teisus. Mikrobas yra niekas, o žemė yra vis...
Režisieriaus Žilvino Vingelio spektaklis „Alisa Veidrodžio karalystėje“ pradėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro sezoną. Sunku pasakyti, ar „Alisa Veidrodžio karalystėje“ – tikrai spektaklis vaikams, kaip nurodyta programėlėje, ir ar nereikėtų verčiau nurodyti „tinka ir vaikams“. Man rodos, tai kūrinys tiems nesvarbu-kiek-jiems-metų, kuriems patinka siurrealizmas. Iš šio spektaklio nereikia tikėtis psichologinio tapatinimosi ar atpažinimo...
Vokietijoje gyvenanti ir kurianti kartvelų kilmės rašytoja garsėja ne tik romanais ar teatro pjesėmis, bet ir publicistika, kurioje analizuoja sudėtingą Sakartvelo politinę situaciją. Lietuvių kalba išleisti jos romanai „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ ir „Šviesos stygius“ (abu iš vokiečių kalbos vertė Vilija Gerulaitienė). Goethe’s instituto kvietimu Nino Haratischwili 2025 m. spalio pabaigoje lankysis Vilniuje. Rugpjūtį Vokietijoje...
Žiemą sužinojusi, kad Klaipėdos dramos teatre statomas latvių režisieriaus Elmāro Seņkovo spektaklis pagal Andrio Kalnozolo romaną „Mane vadina Kalendorium“, pajutau tokį džiaugsmą, kokį retai sukelia dar tik laukiami kultūros įvykiai. Gyvenu tarp Lietuvos ir Latvijos, tad kiekvienas lietuvių ir latvių bendradarbiavimo atvejis man itin brangus. Ypač dabar, kai viena mėgstamiausių knygų iš „pirmųjų namų“ įsikūrė „antrųjų“ scenoje. Spektaklis, kaip ir ro...