Kinas

Naujas Šarūno Barto filmas „Sutemose“ netikėta jam istorine partizanine tema mums irgi yra netikėtas, neįprastas, reikalaujantis kitokio žiūros taško. Sakyčiau, tai gobelenas, kurį reikia pamatyti ir iš toliau, ir atskirai, dalimis, iš arti. Tokie absoliuto siekiantys kūriniai ne itin traukia, nesivarginame juos apžiūrinėdami, bet jeigu atidžiau patyrinėjame – gauname satisfakciją. Ką vertinga apie pokarį Lietuvoje galima pasakyti po lietuviš...


Į kino salę įsiveržė plaukus ryškiai nusidažiusi žmogysta. Žiūrovai sutrikę. Nežinia, kokia turėtų būti pirmoji reakcija – ciniškas juokas ar nusuktas žvilgsnis. Ar visa tai yra pasirodymo dalis? Salėje klounas grasina, keikiasi, o kartais ir kvatoja. Galiausiai pradeda šaudyti. Išpuolis nusineša 12 gyvybių. Kalbu apie 2012 m. tragediją Auroros (JAV) kino teatre, kai per Christopherio Nolano trečiosios Betmeno dalies „Tamsos riterio sugrįžimas&ldquo...


Algimantas Puipa (g. 1951) yra produktyviausias Lietuvos kino režisierius. Jis sėkmingai įveikė fizinę ir moralinę dykynę, skiriančią LTSR ir LR kiną (kas dar iš senųjų vilkų galėtų tuo pasigirti?), ir, likdamas ištikimas literatūros ekranizacijoms bei motyvams (drauge su kolega Gyčiu Lukšu), yra pajėgus imtis vis naujo filmo, naujos knygos. Režisūrinei „jaunai bangai“ užliejus mūsų sidabrinių gervių paplūdimį, šio jau 40 metų kuriančio režisieriaus ryžtas...


Ar teko girdėti, kad Luaros departamentas buvo padavęs režisierių Éricą Rohmerą į teismą už... filmo titrus? Kai d’Urfé pilyje kviestiniai svečiai susirinko į pastoralinio romano „Astrėja“ 400-ųjų metinių minėjimą, kurį vainikavo É. Rohmero „Astrėjos ir Seladono meilės“ (2007) premjera, ekrane jie išvydo tokį tekstą: „Deja, mes negalėjome nufilmuoti pasakojimo tame regione, kuriame jį pavaizdavo autorius. Šiandien Forė lyguma...


× Martinas Grennbergeris Eksperimentinio kino festivalis AVANT vyko rugsėjo 27–28 d. Karlstade ir Kristinehamne, Švedijoje. Leidinio „Walden“ žurnalistas Martinas Grennbergeris uždavė kelis klausimus festivalio vadovui Johnui Sundholmui dar iki festivalio pradžios.     16-asis AVANT festivalis sukasi apie Baltijos šalis ir ten vykdomas santykinai mažos apimties, bet ypač įdomias kino veiklas. Kaip atsirado idėja iš arčiau pažvelgti į &...


× Marijus Gailius Lietuviški dokumentiniai filmai apie gamtą „Sengirė“, „Rūgštus miškas“ dar teberodomi mūsų ekranuose ir festivaliuose, o jau pasirodo ir trečias giminingas kino opusas „Animus animalis“. Problemišką gamtą įvaizdina ir įgarsina sunerimę homo sapiens. Teisingai, kovingai, dvasingai. Ar tai padės apsaugoti ir apsisaugoti?Bet kino teatrų salės – pilnos žiūrovų. Vadinasi, vilties yra. Kai prieš &bdq...


„Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“. Aistė Žegulytė (g. 1986) sako, kad istoriją apie iškamšas pradėjo kurpti seniai seniai, prieš 6–7 metus, dar studijuodama. Taip, tai akivaizdus mąstymo, mėginimo susivokti procesas. Medžiaga, tekstas filmui. Tačiau kino meno suteikiamos kulminacijos, mano galva, „istorija“ nepasiekia, ji vis tiek lieka naratyvinė, nors autorė purtosi šito žodžio. Įmantrus (ir taip pat i&scaron...


× Goda Aksamitauskaitė Su Janina Sabaliauskaite susipažinau dešimtojoje kino stovykloje. „Meno avilio“ organizuojamas renginys šiemet rugpjūčio 8–11 d. vyko Salų dvare, o tema tapo „Įelektrintos tapatybės“. Tam tikros grupės ar mąstymo kryptys dažnai turi savo tipinių raktažodžių, metaforų rinkinį, tad greičiausiai nenustebsite, jog stovykloje kalbėta (kino ir verbaline kalbomis) apie queer asmenų ir ypač moterų seksualinę tapatybę. Janina sto...


Amerikiečių režisierius Ronas Howardas („Nuostabus protas“, „Dingę“, „Bitlai, aštuonios dienos per savaitę“) naują dokumentinį filmą apie garsiausią XX a. tenorą Luciano Pavarotti (1935–2007) pradeda stipriai veikiančia kolegos Wernerio Herzogo „Fickaraldo“ užuomina. Matome kadrus su besišypsančiu dainininku, plaukiančiu ta pačia Amazone į tą patį operos teatrą Brazilijos džiunglėse (žinoma, jau civilizuotose) – Luciano li...


Šis Vytauto Žalakevičiaus (1930–1996) filmas iki šiol gyvas ir kursto aistras. Liepos 6-ąją parodytas per na­cionalinę televiziją sulaukė budrių skambučių ir tuoj pat privertė jos vadus atsižegnoti, viešai atsiprašinėti, kad buvo neapgalvotai įtrauktas į programą. Kažkas panašaus įvyko ir 2013 m. po TV seanso Sausio 13-osios išvakarėse. Ir dar įvyks, nes neturime nieko meniškai įspūdingesnio, nes mūsų politinė kultūra nenusistovėjusi, ne...


Draugai