Fotoreportažas iš galerijoje „Arka“ (Vilnius) iki gegužės 29 d. veiksiančios Aloyzo Stasiulevičiaus parodos „Stasiulevičius 65“. Gyčio Norvilo nuotraukos.

„Parodos pavadinimas „Stasiulevičius 65“ žymi dailininko kūrybos metus – kaip dailininkas jis gimė 1956 m., baigęs Vilniaus dailės institutą ir nutapęs pirmąją savo drobę „1536 m. valstiečių sukilimas Žemaitijoje“, kuri dabar saugoma Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose. Kaip juokauja parodos autorius, „savo kūrybinį kelią pradėjau nuo Devintosios simfonijos“ – įspūdingo formato daugiafigūrės kompozicijos istorine tema. Vėliau paveikslų formatai mažėjo, turtėjo tapybinė kalba. Dailininką dabar žinome kaip XX a. lietuvių dailės reformatorių, kuris 6–7 dešimtmetyje kūrė naują plastinę kalbą. Jo darbai žymėjo moderniosios dailės traukimąsi nuo vyravusio akademinio natūralizmo kanonų. Ieškodamas autentiškos raiškos, autorius vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti koliažo techniką. Vėlesnėje kūryboje A. Stasiulevičius „įteisino“ koliažą kaip specifinį dailės kalbos sandą, smarkiai išvystė jo galimybes, praplėsdamas moderniosios Lietuvos dailės raiškos ribas. Esminiai dailininko tapybos bruožai – abstrakčios formos sudvasinimas, laiko, kaip filosofinės kategorijos, interpretacija, ypač jautrus ir išlavintas spalvų pojūtis, linijinės ritmikos muzikalumas ir novatoriškas koliažo ir paveikslo paviršiaus faktūros suvokimas, monumentalumas ir dekoratyvumas.

Parodos „Arkos“ galerijoje pagrindą sudaro tapybos darbai iš autoriaus kolekcijos ir Kėdainių krašto muziejaus rinkinio. Eksponuojami paveikslai iš svarbiausių dailininko tapybos ciklų – „Vilniaus panoramos“, „Sienos“, „Vilniaus getas“, „Vilniaus verbos“, „D‘Apre“, „Kristaus kančios istorija“, „Žvaigždynai“, „Muzikinis ciklas“. Parodos chronologiją pradeda 1966 m. nutapytas „Šv. Kristoforas“. Tai parabolė apie uždaros visuomenės patirtį, kurią dailininkas perteikė interpretuodamas Kristoforo legendą: upę, per kurią milžinas Kristoforas neša vaikelį, dailininkas pavaizdavo kaip besirangantį drakono kūną, kurio žvynus koliažo technika sulipdė iš to meto laikraščiuose spausdintų tarybinių politinių veikėjų veidų, o drakono akyje įklijavo Stalino portretą. Šis kūrinys buvo eksponuotas 1966 m. parodoje „Vilnius dailės kūriniuose“, tačiau tarybinio saugumo nurodymu pašalintas iš parodos ir ilgiems dešimtmečiams nugulė autoriaus dirbtuvėje. Naujausias paveikslas parodoje datuojamas 2021 m. Greta tapybos rodoma senojo Vilniaus piešinių bei kompozicijų iš 1963-2019 m., kuriuose parodos lankytojai galės atrasti ir „dingusį Vilnių“.

Sinchroniškai su šia paroda „Arkos“ galerijoje vyksta ir kita retrospektyvinė A.Stasiulevičiaus paroda Oginskio rūmuose Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, kuri veiks iki rudens.“ (Parodos kuratorė Aušra Stasiulevičienė)