Dusetose lankiausi ne kartą, bet apie šią spec. mokyklą niekada negirdėjau. Internete informacijos irgi neradau, tik videodokumentiką apie apleistas vietas. Šią vasarą Dusetų plenere susipažinau su ukrainiete menininke, laikinai ten apsistojusia, ji ir užsiminė apie buvusį internatą ir jo grandiozinį dydį. 

Taip, pastatas išties milžiniškas, viską apeiti reikėtų geros valandos, o gal ir daugiau. Pakampėse iki šiol mėtosi sovietmečio artefaktai: knygos, įvairūs laimėjimų suvenyrai (1985 m. molinį olimpiados medalį paėmiau), žaislų fragmentai, aplūžę mokykliniai baldai. Didžiausią įspūdį paliko patalpų erdvės, platūs koridorių labirintai, aktų salė, nesuskaičiuojamas klasių ir kabinetų kiekis. Dar išlikusios, pavadinkime – freskos, vaizduojančios anų laikų pionierišką entuziazmą... nemažai ir dabartinių grafitininkų kūrybos. Pastatai vaiduokliai dar gana geros būklės ir tarsi košmaras primena slogią praėjusio laiko atmosferą.

Užsukite, durys vis dar stovi ir yra atviros. Kalbama, kad šį pastatą ruošiamasi griauti, sulyginti su žeme.

 

 

Daiva Kairevičiūtė – fotografė ir grafikė.