Fotoreportažas iš Panevėžio miesto dailės galerijos skyriuje – Fotografijos galerijoje iki balandžio 30 d. veiksiančios fotografijų parodos „Panevėžio krašto partizanai: 1945–1953 metai“. Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos.

Parodoje eksponuojamos fotografijos iš partizanų asmeninių fotoarchyvų, kuriuos atkūrė lietuvių fotomenininkas Stanislovas Bagdonavičius. Tai unikali, iš originalių negatyvų atspausta fotografijų serija, atspindinti 1945–1953 metų Panevėžio krašto partizanų gyvenimą.

Panevėžio krašto partizanus įamžinę negatyvai buvo daugelį metų slepiami, nes sovietmečiu už jų laikymą grėsė kankinimai, tremtis ar net mirtis. 1988-aisiais šis neįkainojamas lobis atsidūrė S. Bagdonavičiaus rankose. Fotomenininkui prireikė juvelyrinio kruopštumo, kad iš pažeistų negatyvų perkeltų vaizdą ant fotopopieriaus.

„Negatyvai tiesiog iro rankose, iš pradžių dariau nuotraukas atviruko dydžio, kad bent kas išliktų. Eksponavimui buvo atspaustos didesnio formato. Kur buvo trofėjinė juosta – geriau išsilaikė, vokiška kokybė, o rusiškos daug prastesnės, atkurti sekėsi sunkiau. Kai kuriuos kadrus teko lipdyti skalpeliu po gabalėlį. Vis dėlto liko neužpildytų kampų, plyšių, įtrūkių. Manau, tai vertingi artefaktai, pažymėti laiko“, – sakė S. Bagdonavičius.

Lietuvos partizaninio karo istorijos tyrinėtojas Romas Kaunietis nustatė daugumos fotografijose įamžintų partizanų tapatybę ir jų kovos draugus – fotografus.

Vienas iš fotografų – partizanas Antanas Žygas, slapyvardžiu „Aptiekorius“, turėjo vokišką plačiajuostį fotoaparatą ir fotografavo Žaliojoje girioje netoli Panevėžio miesto veikusių partizanų kasdienybę. Vėliau jis buvo suimtas, nuteistas ir sušaudytas. Negatyvus partizanai laikė smaluotame bidone bunkeryje, įkasę giliai į žemę. Bunkeris buvo susprogdintas, ir žemė ilgai slėpė kovotojų už laisvę paslaptį. Po daugelio metų likęs gyvas kitas partizanas atkasė slėptuvę ir taip unikalūs negatyvai išvydo dienos šviesą.

Kitas fotografas – Kupiškio rajono miškuose kovojusių partizanų ryšininkas Kazys Juknevičius. Jis statė partizanams bunkerius, darė slėptuves, buvo vienas iš pagrindinių būrio tiekėjų ir kartu fotografavo fotoaparatu „Moskva-5“. Ryšininkas buvo išduotas ir ilgai kalėjo Rusijos lageriuose. Negatyvai buvo paslėpti durpių fabrike, viename antro aukšto laiptinės turėklų. 1964 metais fabrikas sudegė iki pamatų, o nesudegusią medienos dalį leista gyventojams panaudoti kurui. Pjuvenų krūvoje ir buvo rasti per stebuklą išlikę negatyvai, suvynioti į laikraštinį popierių.