Neplanavau čia keliauti. Neketinau fotografuoti „Požiūrio taško“ – šešių metrų aukščio Andreaso Hetfeldo skulptūros „Viewpoint“, sukurtos pagal daugybę kartų padidintą miesto įkūrėjų romėnų kaukę. Patekęs skulptūros vidun, iš aukštai gali apžvelgti miesto panoramą. Pakeisti požiūrio tašką, kampą, rakursą.

Apie seniausią Nyderlandų miestą Neimegeną, įkurtą prieš daugiau nei 2000 metų, nieko nežinojau. Sulaukusi pasiūlymo praleisti mėnesį rašymo rezidencijoje šiame mieste, pamaniau, kad kažkas čia ne taip. Nepildžiau jokių paraiškų, nesiunčiau CV ir pan., todėl gali blogai baigtis. Juk žinau: gerų dalykų reikia nusipelnyti. Netgi pradėjau tikėti blogiausiu scenarijum – išvažiuosiu ir negrįšiu. Ir jei grįšiu, tai be kepenų ar inkstų. Gūglinau vidaus organų kainas juodojoje rinkoje. Nusivyliau. Net širdies kaina nesiekia pusės milijono. O po dviejų savaičių Neimegene paieškos laukelyje rašiau kitokias frazes: „ančiuko kaina“, „kiek kainuoja fazanas“, „parduodu šermuonėlius“. Aptikusi vietinę taksidermijos galeriją-parduotuvę užsimaniau palyginti, kiek kartų išauga gyvūnų vertė, jiems tapus iškamšomis. Meluoju: tai darydama iš tiesų svarstau, kiek kartų mano atmintyje išaugs Neimegeno prisiminimų vertė. Įprastai taip nutinka su miestais, į kuriuos nežinai, ar grįši. Neplanavau čia keliauti. Neketinau rašyti ir šio teksto. Tačiau kažkas pasikeitė. Turbūt požiūrio taškas. Bent jau į nepažįstamuosius, kurie Neimegene nepaprastai svetingi.

 

 

Linos Simutytės nuotraukos