Laudacija Jaunojo jotvingio premijos laureatui Dominykui Norkūnui

 

Dominykas Norkūnas. Dainiaus Dirgėlos nuotr.

 

Kad ir kiek pastangų skiriame savo vaidmenims ir įvaizdžiams, tinkamai laikysenai, savo vardo ir pasiekimų skambesiui, arčiau esantys ir mus pažįstantys žmonės visgi primena, kas ir kokie esame iš tikrųjų. Michelis Houellebecqas romane „Serotoninas“ rašo, kad būtent todėl kartais nutraukiame santykius: artimiausi žmonės prisimena ne mūsų pergales, o pralaimėjimus, neišsipildžiusius lūkesčius, tiesą. 

Nežinau, koks iš tikrųjų yra Dominykas. Jį pažįstu kaip poetą, kuriam rūpi idėjinė eilėraščio įtampa, kone analitinis aštrumas, kalbos tūris. Jo kūrybai svetima manipuliacija emocijomis, maivymasis, dirbtinumas – atrodo, kad Dominykas rašo nenorėdamas patikti nei sau, nei mums. Tokį jį matėme nuo pirmųjų publikacijų ir skaitymų. Subtilią jo ironiją ir žmogišką ramybę įsidėmėjome daugelis.

Prieš šešerius ar septynerius metus Dominyką yra tekę matyti ir kiek įniršusį – mylimos moters privatumą ir saugumo jausmą jis nusprendė ginti nebe žodžiais. Po to vakarėlio pasidariau išvadą, kad su Dominyku muštis nenorėčiau – savigarba ir orumas jam svarbiau už susitaikymą, išversti jis mokėtų ir aukštesnę svorio kategoriją. 

Dominykas verčia iš anglų, vokiečių, latvių, olandų, jidiš kalbų. Nežinau, ar jis yra geras vertėjas, – nenoriu apsimesti, kad suprantu vertimo subtilybes. Bet tai suprantantieji sako, kad jo talentas išskirtinis: Dominykas yra tikslus, kantrus ir be atvangos reiklus vertėjas, kurio klausa ir profesinė branda stebina gerokai labiau patyrusius kolegas. 

Skaitydami poeziją, kurią pastaraisiais metais verčia Dominykas, kaip ir skaitydami jo paties rašomą poe­ziją, stebime istoriją apie žmogų, kuriam svarbiausia ne kaip skamba jis pats, o kaip skamba kalba ir joje atsiverianti tikrovė. Matydami Dominyko pastangas leisti užsienio autorių poeziją, vėlgi regime žmogų, kuriam įdomiausia ne jo, o mūsų pergalės ir pralaimėjimai, mūsų išsipildę ir sugriuvę lūkesčiai, kalbos tiesa.

Nežinau, koks iš tikrųjų yra Dominykas. Bet žinau, kad Jaunųjų jotvingių būriui yra garbė, kad toks žmogus – tarp mūsų.