Meilės surogatas

Žvelgiu drūtai į dalgį užgaląstą
neauga bruknės neveikia stabdžiai
taip būna kai naktis prijoja paštą
o paskui ją aniuolas ir vabzdžiai
kaip ąžuolas aniuolas neatsako
kurių velnių jis čia kurių velnių
ir kaip su branktais dalgis čia pateko
o iš vabzdžių taip pat jokių žinių
tik mašalas storžievis zyzia gėtę
atmintinai ir taip mašinaliai
kad įtariu jog meilės surogatas
yra kur kas geresnis nei manai

 

Iki

Štai smulkiaburžuazinė patelė
tokia smulkmė o kaip tu jos geidi
taip kaip girtuokliui jūra iki kelių
tau iki jos dvi mylios ir trys li
tad eiki sau į iki ir iksėki
ir apsipirkęs lauk kas atsitiks
ar lauk išmes ar kojos žengs į priekį
kur lūkuriuoja dar patelė x

 

Samanta

Aš nutariau pašlovinti samantą
todėl prokrusto lovon paguldžiau
prakrušti ir išaukštint pirmą kartą
be saiko o užtrumpinti vėliau
po to užkelt ant kokio pjedestalo
čia jų tuščių aplinkui su kaupu
kuomet jinai atsigulė ant stalo
prokrusto lovon ją įverst geidžiu
lai mato prokuroras kad samantos
išaukštintos jau niekas neregės
tokių samantų pilnas preiskurantas
semantiškos ir visos be šlovės

 

Sent Egziuperi

Tai sent egziuperi trys egzemplioriai
mažasis princas ir du dideli
paveikslai kuriuos ką tik nutepliojai
ir nežinai jau ką labiau myli
ar šitą šiltą popiečio ramybę
ar bukinisto žmoną ar spalvas
sakyk mažuli ar tau širdį gnybia
kas bus jei bukinistas jus suras
čia in flagranti su sava teplioriau
tau nepadės nei sent egziuperi
mažasis princas trys jo egzemplioriai
nei tie paveikslai kai kurie prasti

 

Liusė danguje šį rytą

Nuo vištakumo ir nuo aptakumo
išgelbėt gali nuotaką tiktai
vartosena mažesnė kito kūno
ir daugiabriauniai deimantai draugai
briliantino blizgesio karatai
į širdį raktas nuotakų visų
tik rojuje kabrioletų ratai
nėra nei aptaku nei vištaku
tiesiog sunku ne visos ten patenka
be nuotekų su nuotaika gera
velniop tą širdį ir velniop tą ranką
draugai geriausi nuotakų yra
tik deimantai danguj dainavo liusė
geltona plaukdama submarina
ir kardžuvė ją vijosi uždusus
o ką daryt kai liusė ne viena

 

Po vidurnakčio

Po vidurnakčio jau po penktadienio
jau po visko kas žiba ir tviska
su girliandomis ir su petardomis
mėnesiena praskrodžia meniską
kaip mens sana in corpore sano
jau nuo seno čia nieks nesikeičia
tik gyvybės ugnelė rusena
tik dar raidės neskaisčios ir skaičiai
neiškyla ant antkapio datos
bet kažkas aiškiai ten įrašyta
taip kaip ant deputato mandato
laikas baigt įgaliojimą šitą

 

Busas

O po savaitės busas atvažiuos
išveš iš čia gandralizdį ir kregždę
ir pleistrais mano burną užklijuos
kurioj mąslus liežuvis vis dar krebžda
maldas ir mantras ir prakeikimus
neklaužadoms bei pokerio lošėjams
bet viskas greitai baigsis busas bus
ir išvažiuos dar vienas niekadėjas
gandralizdžiu užvožtas nekrebždės
drauge su kurmiais ir kregždėm urvinėm
neverk mieloji kai tau iš širdies
ištrauks mane tartum programos vinį

 

Pastebėjimai

Dangaus mėlynė ji tikrai iš vaško
ar sukrešėjusios klevų sulos
ten elniai ganos vaikšto baltos meškos
taip tyliai kad nė šunys nesulos
iš vaško ji tačiau iš kito taško
pažvelgus ji garsams nepralaidi
maldas ir dejones atgal ištaško
net meteorų smūgiams atspari
tikratikio malda į dangų srūva
po žemėm mirusiųjų šnabždesiai
jei eidamas išvysi mėšlo krūvą
manyk bičiuli kad mane matei

 

Raštų mašina

Nustojo raštų mašina braškėjus
ir pasipylė žiežirbų skutai
ir geras braškių derlius užderėjo
šiom aplinkybėmis o visiškai
galėjo būti aplinkybės kitos
kaip afrikinis maras ar šašai
ar temperatūra šiek tiek nukritus
nebūtų braškių derliaus kaip žinai
gerai kai raštų mašina pavaro
šiek tiek naudos ir triukšmo ant daržų
tik spėk traukt iš auksinio portsigaro
suvestines atliekamų darbų
net apie braškių veisyklas kur ganos
įmitęs žąsinas storu gūžiu
o mano naktys vertos balagano
o mano raštai plaukiantys virš jų

 

Rutuliukas

Myliu aš šitą žemės rutuliuką
turiu su juo ne vieną reikaliuką
jisai taip sklandžiai šokčioja delne
žvelgiu į jį įsmeigęs akį buką
o jis į vieną pusę kalbą suka
kaip saldžiai ir skaniai čiaumos mane
ištrauks deguonį anglį natrį chlorą
meniskų dešimt ir kauliukų porą
taip sakoma už viską padėkos
ir aš dėkingas jam už jo minorą
ir mano nesulaikomą nenorą
prabust po šimto metų kaukiant sos
turiu aš rutuliuką reikaliuką
kažkam dar padaryti pagaliuką
kad mano bosas pasakytų liuks
aš nežinau ką mano mano bosas
bet elgiasi kaip tikras komandosas
ir rutuliuką atvirkščiai pasuks