× Stanisław Cywiński

 
Teofilis Kwietkauskas. „Kalė su šuniukais“, akvarelė, pieštukas, 1845. Iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos rinkinių (polonia.pl)

 

Ėjau iš kviestinių pietų, bet tai buvo ne įprasti pietūs, o gastronominė poema, vynai tikriausiai ištraukti iš kokio nors senų seniausio rūsio, likeriai pirmarūšiai, cigarai Bocko, šeimininkai simpatiški, moterys gražios (ypač ta blondinė greziška galvele), vyrai įsismaginę – vienu žodžiu, kokias tris valandas praleidau kuo maloniausiai.

Sotus, ne vieno stiklelio ir mano vis à vis rugiagėlinių akyčių truputį įaudrintas ėjau namo nuostabios nuotaikos, nors šioje žemėje viešpatavo šuniškas oras... pūga... sūkuriai suko snaiges, miesto gatvėse, kiek akys užmatė, buvo balta.

Ją sutikau ties Rūmų ir Skapo gatvių sankryža... sėdėjo liūdna, siaubingai liesa, pabrukta uodega, o prie jos drebėdami iš šalčio glaudėsi dviejų, trijų ar keturių mėnesių šunyčiai.

Kadangi buvau labai sotus, išvydus tokį žvėrišką vargą manyje pabudo altruizmas, tad užbėgau į kažkokią krautuvėlę, už visus 20 grašių nupirkau dešros, kurią kilniadvasišku geradario mostu švystelėjau benamei šeimynai.

Mano gailestingumo rezultatas buvo toks: kalė pagriebė dešrą per vidurį, o šuneliai taip godžiai ėmė draskyti ją iš abiejų galų, tarsi kartu su dešra norėtų ir motinos galvą nurauti, o kai liko trupučiukas, tik mažas kąsnis, tas, kurį ji buvo suėmusi dantimis, jį prarijo pati ir paskui skaniai laižėsi.

Na... tuo šis visas nuotykis ir baigėsi – tik dar gerbiamų skaitytojų noriu paprašyti: perskaitę šį pasakojimą malonėkite prisiminti, kiek kartų gyvenime girdėjote apie blogą motiną-žmogų pasipiktinus sakant: „Kalė – ne motina.“

Iš lenkų kalbos vertė Rimvydas Strielkūnas
„Kurier Litewski“, 1909 11 08 (21), Nr. 255.

Vilniuje leisto dienraščio „Kurjer Litewski“ rubrikoje „Mažasis feljetonas“ išspausdintą tekstą autorius pasirašė C., o „Lenkų rašytojų pseudonimų žodyne“ teigiama, kad minėtame laikraštyje tokį pseudonimą naudojo Stanisławas Cywińskis (1887–1941), literatūrologas, filosofas ir publicistas. Jis daugiausia domėjosi Cypriano Norwido, Juliuszo Słowackio, Stanisławo Wyspiańskio kūryba. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą Vilniaus gimnazijose mokė lenkų kalbos, vėliau Vilniaus universitete dėstė filosofiją. Tačiau labiausiai išgarsėjo kone didžiausią atgarsį sukėlusia tarpukario Lenkijos byla. 1938 m. vienoje knygos recenzijoje įžeidė prieš 3 metus mirusį Józefą Piłsudskį ir „už lenkų tautos paniekinimą“ buvo nuteistas maksimalia bausme – 3 metus kalėti. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Vilnių užėmus sovietų armijai, S. Cywińskis (kartu su keliais šimtais kitų Vilniaus elito atstovų) areštuotas ir išvežtas į Viatlagą (Kirovo sr.), kur 1941 m. mirė.

Publikaciją remia Vilniaus miesto savivaldybė