Liudo Parulskio nuotrauka

 

Eksperto žvilgsnis akimirksniu užfiksavo sendaikčių pasiūlos ant Kalvarijų turgaus šaligatvio šabloną pažeidžiantį daiktą – tarp negudrių fajansinių indų, plaukų džiovintuvo gerai išsilaikiusioje pakuotėje, vaikiškų kojinių „Nebox“, „Miniv“ ir „Natali“, virtuvinių peilių, keliolikos nuotolinio valdymų pultų, krūvelės naudotų, pasukiotų ir pakaltų, atsuktuvų ir plaktukų gulėjo vaikiška knyga.

Vaikiškų knygų Kalvarijų turguje daug, bet šita buvo keista – formatas ir spauda atrodė šiuolaikiškai, bet pavadinimas skelbė, kad ant žemės guli senovinis „Buratinas, arba Auksinis raktelis“. Viršelio iliustracija irgi erzino neapibrėžtumu – piešinio maniera priminė sovietinę rusišką infantiliojo (buvo ir geresnis, kvazikomiksinis stilius) iliustravimo mokyklą, bet sovietinį kanoną žeidė negrabiai realistinis antropomorfizmas. Žodžiu, nusprendžiau patyrinėti leidinį vėliau, juo labiau kad už knygelę prašė tik euro.

Namuose atsivertęs knygą vos nenukritau. Iš tikrųjų nei kritau, ir net nemirktelėjau, bet niekas negali uždrausti pačiam pasirinkti hiperbolizacinės įtampos laipsnį. Na, o iš kitos pusės žiūrint, nuoširdžiai nustebau. Kaip ir nujaučiau, „Buratinas, arba Auksinis raktelis“ išleistas netikėtais 2018 m., kai Buratino aktualumas jau turėjo būti sunykęs – paskutinį kartą Aleksejaus Tolstojaus perpasakotą Carlo Collodi pasaką „Pinokio nuotykiai“ mūsiškiai išleido 2010 metais. Tekstas dar labiau nustebino – knygoje pateiktas Tolstojaus perpasakojimo lietuviškas atpasakojimas. Verta priminti, kad C. Collodi pasaka labai rūsti: joje medinė lėlė kelis kartus žudoma (badant peiliu ir pakariant), jai nudega kojos, ji paverčiama asilu (kurį bandoma nužudyti), laimingą pasakos pabaigą padaro sunkus Pinokio darbas ir meilė tėvui, o atpildas – lėlės tapimas berniuku su neblogu kapitalu. A. Tolstojaus versijoje europietiškų baisybių nėra – Buratinas nenori jokių transformacijų, veliasi į sąlyginai pavojingus, bet ne mirtinus nuotykius ir kaip atpildą gauna raktą, atidarantį duris į nuosavą teatrą, kuriame pramogos tęsis toliau. Vienintelis tolstojiško Buratino nuostolis – Stebuklų lauke prarastos monetos. Lietuviškame atpasakojime dramos dar mažiau – Buratinas, nesulaukęs užkastų pinigų padidėjimo, juos tiesiog vėl išsikasa. Moralo, net chuliganiškai rusiško, lietuviškoje versijoje neliko jokio.

Sovietinėje Rusijoje ir pasaka, ir pagrindinis veikėjas buvo labai populiarūs – „Buratino nuotykiai“ rusiškai išleisti 189 kartus, sukurta daugybė filmų ir spektaklių, medinė lėlė tapo komiksų veikėju, Buratino vardą gavo savaeigis reaktyvinis salvinis liepsnosvaidis „TOS-1“, žiauri, totaliai teritoriją išdeginanti kovos mašina. Rusai žadėjo jomis, šiek tiek modifikuotomis, sudeginti visą Ukrainą, bet lėtus, netoliašaudžius gremėzdus ukrainiečiai traiško negailestingai ir sėkmingai – „Buratinai“ žudo tik ten, kur nėra pasipriešinimo. Sovietmečiu buvo pilstomas ir populiarus (dažnai ir vienintelis) limonadas „Buratinas“, kartu su netikėtai atrasta knyga perėjęs ir į šiandieninę Lietuvą – „Barboroje“ du „Buratino“ litrai kainuoja 99 centus. Vikipedijoje apie šitą limonadą yra straipsniai tik dviem kalbom – rusiškai ir lietuviškai, o apie Buratino ordiną – tik lietuviškai.

Tad padariau dvigubos formuluotės apklausą – visų suaugusių respondentų prašiau negalvojant pasakyti, koks medinės lėlės su ilga nosimi vardas, o mažamečių – kas toks yra Buratinas? Beveik visi pirmieji (maždaug 35–85 metų), su dviem išimtimis, atsakė, kad medinę lėlę vadina Buratinu, o antrieji elgėsi įvairiai – viena trimetė, išklausiusi klausimą, ilgai į mane žiūrėjo ir galiausiai, nieko nepasakiusi, nuėjo savo keliais, o 9–10 metų jaunimas pateikė daug variantų – jiems Buratinas buvo vaisius, sūris (burata ant tos šeimos stalo aiškiai nėra retas patiekalas), gyvūnas ir kažkas valgomo.

Sudėjus visas patirtis akivaizdu: Buratinas yra rusiškos kultūros Lietuvoje rodiklis, atsiradęs tarpukariu (Kaune A. Tolstojaus versija išversta ir išleista labai operatyviai, 1937-aisiais, vos po metų nuo pirmojo sovietinio leidimo) ir veikiantis iki šiol. 2024 m. pradžioje Rytų Europos studijų centras pirmą kartą paskelbė „Rusijos įtakos Lietuvai indeksą 2022–2023 m.“ Tyrime jis lyg ir pozityviai nedidelis – 3,13 balo iš 10 galimų, bet jei jame šalia politinės, ekonominės, energetinės, karinės, kibernetinės, visuomenės saugumo ir informacinės sferų atsirastų Buratino sfera, bendras indeksas, manau, pasikeistų į negatyvesnę pusę.

Net neprieštaraučiau, kad visas Rusijos įtakos Lietuvai indeksas vadintųsi Buratino indeksu.