Dursas Grünbeinas. Stephano Röhlio nuotrauka iš Heinricho Böllio fondo archyvo.

 

Kartais man norėdavos

priklausyti vienai iš mažųjų tautų,

vienai tų, kur vertinamas kiekvienas žodis,

nes žodžiai yra viskas, ką jos turi.

Ekonomika menka, futbolo nulis,

jokių milžiniškų koncernų, automobilių pramonės,

apleistos, karuose sudarkytos,

atkirstos nuo pasaulinės rinkos, tačiau ryškiu

kontūru žemėlapiuose apibrėžtos –

gimtoji kalba vienintelė, kas jas laiko.

Ir kiekvienas gūžias į save, kadaise įskaudintas

kaip žindyvė graikiškoj dramoj,

neturinti nieko, tik savo baisųjį sapną,

įstrigusį šimtmečiuos. Ir kažką

iš peizažo, kantriai laukdama

momento, kada žemės rutulys nustos suktis.

 

Iš vokiečių kalbos vertė Antanas A. Jonynas

 

Dursas Grünbeinas (g. 1962) – vokiečių poetas, vertėjas, eseistas. Yra išleidęs daug knygų ir pelnęs apdovanojimų, tarp kurių – Peterio Huchelio (1994), Georgo Büchnerio premijos (1995). Poezija, eseistika versta į įvairias užsienio kalbas, tarp jų ir į lietuvių (vertė Tomas Venclova, Antanas A. Jonynas, Gytis Norvilas, Vytautas Karalius).

 

Durs Grünbein: „Paulis Celanas nuolat jautė svetimą gėdą“ ČIA