vėjas toks, kad iš karto už Vilniaus jūra. iš karto už Vilniaus – plikas horizontas, niekieno žemės. tereikia tik išeiti iš miesto, o toliau – juosta namų pasiturintiems hobitams, juosta fabrikų, paliktų pabėgusių orkų, juosta nutrypto miško. ir iš karto – jūra.
tuščia ir pilka jūra, pakilimo takas, stovėjimo aikštelė. vėjas talžo vienišą vėliavą. vėjas it saulėgrąžą purto smegenis ant stuburo stiebo.
apsisuk. iš karto už jūros – Vilnius. juosta raudono degalinių neono, juosta nutrypto miško, juosta silikatinių plytų. ir miesto žiotys siaurėja, greitėja į grindinį.
gali rišti valtį prie paminklo kojos.