Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (VI)

Gruodžio 6 d.

Lilita

Beveik tris dešimtmečius kartu dirbome, kūrėme kraujagyslių chirurgijos tarnybą, dalijomės menkais džiaugsmais, o dažniau – dideliais vargais. Beveik santuoka, tik be pikantiškosios dalies. Nieko keisto, kad rūpėjo, kai pasiligojo ir ji. Bendravom trumposiomis žinutėmis kelias savaites ir nekvaršinom galvų dėl rašybos:

 

Lapkričio 19 d. rytas

A. Mudu su Kolukieciu jau pasigedom Tavo aukstakulniu kauksejimo palei duris, laukiam pasveikusios

L. vėl 38 tai nieko gero, būkit sveiki.

 

Lapkričio 21 d. vakaras

A. Kaip sekasi?

L. užuojauta Jums iš visos širdies. Man 39 7 diena

A. Komplikaciju?

L. nei kosau nei dustu, o kas bus toliau nežinau

A. Tex pakurti pirtele ir prideti kompresiuka po visu pagrabu

 

Lapkričio 22 d. vakaras

A. Kaip reikalai?

L. 38,5

A. O tai paracetamolis nemusa? Galiu atvezti, man nebereikia.

L. turiu sočiai, geriu po 2tab. Kas 6 val+aspirinas+Vit D dar ACC ir vit C jei nenusinuodysiu nuo visko tai gal isgyvensiu

A. Svarbiausia viltis ir pozityvas

 

Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (VI)

 

Lapkričio 23 d. rytas

A. Viliuosi 37,3 bent

L. dega plaučiai aš infekcinej

A. Laikykis, as su Tavimi

 

Lapkričio 23 d. vakaras

A. Kaip ten infekcinej?

L. ceftrexonas į veną tai temp. nukrito

A. Ok, daug brolisku bucinuku

L. ačiū,

 

Lapkričio 24 d. vakaras

A. Noriu aciusti broliska bucinuka

L. ačiū, bet jau taip silpna

 

Lapkričio 25 d. vakaras

A. Nepasiduok, laikykis

L. jums užuojauta labai gaila kad negalėjau sudalyvauti, kaip mama priėmė ta situacija

A. Ok, su lankytojais aptarem Tavo pasveikimo proga kol sode pasikepti saslyku

 

Lapkričio 26 d. vakaras

A. Kaip sekasi?

L. Naktis buvo bloga, bet diena gera

 

Lapkričio 27 d. vakaras

A. Kaip laikaisi?

L. lašą antib. Temp 36,6

A. Bucinukas su pliusu

L. ačiū priėmiau

 

Lapkričio 28 d. rytas

A. Kaip naktis?

L. sveiki, be temperatūros iki 3 val. miegojimas o po to visaip

A. O tai kaip vakaras?

L. Gal miegosiu, nes jėgų tai 0

 

Artūras Milašauskas. Iš gydytojo dienoraščio (VI)
Autoriaus nuotraukos

 

Lapkričio 29 d. rytas

A. Tai ne tik išsekimas, bet gal ir kt. Man pvz liko aptirpusi koja. Uoslė, skonis – irgi neurologija. Bet, regis, acistato. Bucinukas su pliusu.

L. labas rytas, gal jau gyvensiu, tik peilis nugaroje įbestas dar yra bet laikas gydo

 

Lapkričio 29 d. vakaras

A. Kas naujo?

L. sveikstu

 

Lapkričio 30 d. vakaras

A. Gal jau sveikyn?

L. nu panašumas yra trečiadienį, plaučių Ro, kraujas o ketvirtadienį gal namo

 

Gruodžio 3 d. rytas

A. Gal jau namie?

L. dar ne rytoj visi tyrimai bet atrodo pralindau, gal issivyniosiu

 

Gruodžio 4 d. vakaras

A. Kaip analizai? Jau namie gal?

L. ačiū aš namie, plaučiai tvarkosi, coronos nebėra, bandau sveikti

 

Gruodžio 5 d. vakaras

A. As jau pirtyje. Pradžiai pas Mukstona.

L. gal ir puiku, čia pramoga ar gydymas? man dar tokiam reikalui jėgų nerasta. tai gero vakarėlio!

A. Supratau kaip pakvietima i Tavo pirti po kurio laiko. Ok

L. Jau prasideda jūsų eiliniai juokeliai, manau dar negreit aš atsigausiu

A. Viskas palaipsniui ir nuosekliai.

L. taip reikia laiko deguonis laikosi apie 97-98 temp. nėra tik laikas padės

 

Gruodžio 11 d.

Specialistai

Mes, jau pasveikę specialistai, – vieninteliai skyriuje. Vedėjas, vyresnioji ir ūkvedė apysunkiai tebeserga. Kitas personalas vis dar negaluoja ar talkininkauja, kur trūksta darbuotojų. Pas mus netrūksta, nes patalpos užrakintos, o pacientai išsibarstę kituose skyriuose. Vietą keičia dažnai, tad kas rytą tenka savo ligonio atkakliai ieškoti. Esame kokį ligonį ir užmiršę, gerai tik, kad jau sveikstantį ir rūpesčių nebekeliantį.

Du kolegos laukia skubių operacijų, likusieji sukišę galvas į kompiuterį rikiuojam diagnozes mirties liudijime. Garsusis virusas čia niekuo dėtas. Kitos ligos niekur nepasitraukė, liko tokios pat klastingos kaip anksčiau.

Norim susitvarkyti kabinetą, nes etatinių valytojų nebėra ir dar nežinia, kada atsiras. Neturim kuo išsivalyti patalpos. Turim tik rankas ir gerus norus.

Nesulaukiu seselės su inventoriaus sandėlio raktais – kurį laiką nesirodo savo kabinete. Skambinu – gal kitame skyriuje darbuojasi. Atsiliepė namuose mano pažadinta po budėjimo ir niurnėdama pasiuntė velniop.

Į dulkes sudžiūvusį purvą subraukiau ant vaistų firmos lankstinuko, pravėriau langą, išpyliau ant administracijos korpuso stogo, nes kitokio nėra. Palankus vėjas dulkes nunešė ant kieme papuoštos Kalėdų eglutės.

Personalo tualete aptikau skudurą grindims plauti.

Kolega paėmė skudurą, truktelėjo vandens iš butelio ir, įsitikinęs, kad tikrai vanduo, likusį išpylė ant grindų, stropiai iššluostė ir dingo operacinių bloke.

Skudurą nekaip išplovęs grąžinau į vietą.

Beveik be nuotykių susikračiau šiukšles į maišą. Išmesiu pakeliui į namus.

 

Gruodžio 18 d.

Kalendorius

Visiškai netikėtai, nelauktai – kalėdinės dovanėlės. Valdžia nepaliko mūsų be dėmesio. Ant sienos pasikabinome kalendorių su ligoninės atributika.

Kompozicija tobula, primena Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Karalių pasaką“, tik vietoje prašmat­nių togų – žydrieji vienkartiniai chalatai, o kur turėtų būti žemaitiškas vienkiemis, pasiliejus rausva dėmė, laimei, be detalių, nes operacinės lempa „sudegino“ vaizdą. Numanome, kas ten, – pažinom chirurgą, kuris daugiausiai padaro apipjaustymo operacijų. Medicininių, ne ritualinių.