Birželio 3 d. Vitebsko g. 21/23, Vilniuje, duris plačiai atvėręs „SODAS 2123“ kvietė užsukti į menininkų studijas, kuriose jie svetingai pasitikdavo lankytojus ir atsakydavo į visus rūpimus klausimus. „SODAS 2123“ yra kultūros kompleksas, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos įkurta, bend­ruomeniškumo ir savivaldos principais veikianti vieta.

Yra tekę čia apsilankyti porą kartų, tačiau taip ir nepavyko susipažinti su erdve artimiau. Anksčiau ši vieta atrodydavo nepasiekiama, tolima ne fizine, bet dvasine prasme – tarsi tai būtų uždara menininkų erdvė, kurioje jie kuria, o tu nesi laukiamas. O ir žinios apie ten vykstančius renginius mane pasiekdavo retai. Nepaisant to, labiau džiaugiuosi, jog po šios atvirų durų dienos pavyko prisiliesti prie netoliese įsikūrusio komplekso, pamatyti, kaip menininkų kasdienybė atrodo iš vidaus. „SODAS 2123“ man pasirodė daugiau nei erdvė. Ten įsikūrę menininkai atrodė kaip šeima, viena didelė bendruomenė. Įvairiausių meno šakų kūrėjai (nuo komunikacijos ir rek­lamos kūrybininkės iki eksperimentinės muzikos atlikėjų) čia sudaro darnią visumą.

 

 

Lankytojai galėjo apžiūrėti įvairių meno sričių kūrėjų darbo vietas, padiskutuoti ir užmegzti gyvą kontaktą su pačiais menininkais. Pravėrus tapytojos Auksės Miliukaitės studijos duris pasijunti tarsi namie – pasitiko jaukumas, šiluma ir naminiai keksiukai. Daugybė vazonuose žaliuojančių augalų, šuniukas, prigulęs po vienu iš jų, dideli langai, patalpą šildantys ir kūną geriausiomis emocijomis pripildantys saulės spinduliai. Kairėje minkšta sofa kvietė prisėsti ir pasimėgauti naminiais gardumynais. Svečiai buvo vaišinami menininkų sodelio lysvėse užaugintų mėtų arbata. Auksė pasakojo besidžiaugianti, kad yra „SODO 2123“ dalis – tapytojai gera dirbti kūrybiškoje kaimynystėje, aplinkoje, kurioje visi bend­radarbiai yra originalūs.

Minimalistinės studijos krėsle radau įsitaisiusią Stefaniją Jokštytę. Kūrėja užsiima menų komunikacija, tekstų rašymu, o darbovietę pasipuošė kolekcionuojamais kūriniais – todėl čia pasijunti tartum nedidelėje galerijoje. Įsikūrusi „SODE 2123“ Stefanija atkreipė dėmesį, kad erdvė auginama lėtai: „Apsitriname natūraliai, nėra jokio steroidinio skatinimo.“ S. Jokštytę žavi, kad kūrėjai yra skirtingų amžių, specialybių. Jai svarbus komplekso akcentuojamas tarpdiscipliniškumas, taip pat ryšys ir bendradarbiavimas, užsimezgantis tarp kolegų prie kavos puodelio ar cigaretės.

 

„Open Studios“ renginys komplekse „SODAS 2123“. Bon Alog nuotraukos

 

Penktadienio vakaras atrodė nuostabus, tad aplankius kelias studijas buvo itin malonu laiką leisti ir komplekso kiemelyje. Saulė lepino spinduliais, o ausis džiugino vietiniai muzikos kūrėjai. Čia jaučiama ypatinga laisvė. „SODAS 2123“ suteikia galimybę įvairių sričių atstovams kooperuotis, dalintis, keistis idėjomis. Paplepėjus su menininkais galiu daryti išvadą, kad visi ypač vertina bendruomeniškumo jausmą, kurį patiria tiek kurdami savo studijose, tiek drauge pietaudami pirmame aukšte įsikūrusioje kavinėje. Komplekso „gyventojai“ itin skirtingi, bet ir be galo panašūs, turintys vieną tikslą – atnešti mums, žiūrovams, meno patyrimo malonumą įvairiais pavidalais: garsiniu, vizualiniu, jusliniu.

Tarpdisciplininis menas tuo ir žavi, kad dažnai vienu metu suaktyvina kelias jusles, reikalauja skirtingų meno sričių bendradarbiavimo, kartais į procesą įtraukiami ir mokslininkai. „SODAS 2123“ yra daugiau nei statinys. Tai tarsi avilys su daugybe korių (studijų), kuriuose menininkai nelyg bitutės dirba, kuria, neša į mūsų gyvenimus medų, vadinamą menu.

Emilija Lipska VDA studijuoja dailėtyrą ir kuratorystę. Interesų laukas – vizualieji menai. Jos siekis – ne įmantrūs, o suprantami tekstai tiems, kas nepriklauso profesionaliam meno laukui.