Rolandas Rastauskas. Pas amerikoną

Iš ciklo „Atminties stalčiai“

Vienoje geriausių visų laikų dramų, jaunojo vokiečių genijaus Georgo Büchnerio „Dantono mirtyje“, nuskamba replika: „Argi tėvynę išsineši ant batų padų?“ Ją ištaria Dantonas – vienas Didžiosios Prancūzijos revoliucijos „komisarų“. Klausimas akinančioje karo Ukrainoje tamsoje vėl aktualus, nes ruplėtuose kasdienių sportbačių paduose įstringa ne tik gimtųjų namų griuvėsių skalda, bet ir sukrešėjęs artimųjų kraujas.

Kaip šioks toks Balkanų karo veteranas iš atminties kišenės dabar ištrauksiu vieną sceną. Sėdime su slovėnų plunksnos meistrais žinomoje Liublianos knaipėje „Pri Amerikancu“. Vakaras šiltas, tuoj skliautą išbers žvaigždės. Tuo pat metu Bosnijoje velniai tebekūrena katilus. Ištaikęs ilgesnę pauzę ir įjungęs tariamosios nuosakos pavarą jūsų nuolankus tarnas pusbalsiu klusteli: „O kuriuo atveju šita velniava galėtų baigtis?“ Užstalės sėbrai dėbteli į mane kaip Porfirijus Petrovičius į Raskolnikovą. „Rolandai, – atsako jie vienu balsu, – tik tuo atveju, jei NATO ryžtųsi bombarduoti Belgradą. O tai neįmanoma according to the definition*.“ Netikrinau, ar Billui Clintonui ten kokiam Dievo užpečkyje bosniai su albanais pastatė pamink­lą. A, žinovai sako, kad pastatė. Prištinoje.

* (Angl.) pagal apibrėžimą.

 

Sarajevas. Eglės Mikulskaitės nuotrauka
Sarajevas. Eglės Mikulskaitės nuotrauka

 

Balandžio 5 d. sukako 30 metų nuo Sarajevo apgulties pradžios – ilgiausios apgulties šiuolaikinėje istorijoje po Antrojo pasaulinio karo. Miestas buvo apgultas 1425 dienas, iki 1996 m. vasario 29-osios. Apie 350 000 Bosnijos sostinės gyventojų kasdien kentėjo serbų pajėgų masinį apšaudimą. Tuomet JT taikos palaikymo pajėgos miestui teikė humanitarinę pagalbą. Per apgultį buvo paleista apie 500 000 raketų ir bombų. 1993 m. liepos 22 d. į miestą nukrito rekordinis kiekis – 3777 sviediniai. Mieste žuvo 11 541 civilis, iš jų – 1 601 vaikas, daugiau nei 50 000 žmonių buvo sužeista. Tarptautinis Hagos tribunolas Serbijos armijos vadą Stanislavą Galićių, armijos štabo vadus Ratko Mladićių ir Radovaną Karadžićių už terorizmą, nukreiptą į civilius gyventojus, nuteisė kalėti iki gyvos galvos.